2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

"Le tartuffe", arba kaip nesikeičia žmonės

Rugpjūčio 17 dieną, 17 val. (galbūt tiesiog vieną vasaros šeštadienio vakarą) man buvo paskirtas pasimatymas su teatru. Pasimatymo vieta - Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Tuomet aukščiausiosios Visatos jėgos mums dovanojo nuostabiai gražią dieną, tad šviečiant saulutei nusikėliau kelis šimtmečius atgal, į Prancūziją.

Galbūt vertėtų pradėti dalintis įspūdžiais nuo pat įėjimo į didžiąją salę. Visą laiką iki prasidedant vaidinimui, pro garso kolonėles paslaptingas vyriškio balsas be perstojo kartojo "Išjunkite mobiliuosius telefonus". Tai skambėjo labai paslaptingai lyg kažkas žinotų, jog nesi išjungęs savo susisiekimo priemonės. Tuo pačiu naujausiosios technologijos (mobilieji telefonai) bei senovinė mistika persipynė, taip padėdamos efektyviau persikelti į XVII amžiaus laikus. Prieš vaidinimą pjesės  pavadinimas "Tartiufas" man skambėjo ganėtinai "skaniai", asocijavosi su nepaprastai skaniais saldumynais, tačiau salėje užgesus šviesoms supratau, kad tai toli gražu nėra panašu į tikrąją Tartiufo reikšmę. Scenoje pasirodė šlykščiai atrodantis vyriškis, sėdintis prabangiame krėsle, o prie jo - būrys žmonių. Vykstant veiksmui paaiškėja, kad tai - pasiturinčiai gyvenanti šeima, kuri priėmė kartu gyventi vargšą žmogų Tartiufą. Iš pradžių nesupratau, kodėl šis žmogus taip šlykščiai atrodo, tačiau vaidinimo gale jo išvaizda pateisino ir jo paties moralę. SUPUVUSI. Jo gyvenimo būdas - tai viena didžiulė veidmainystė, daranti nelaimingais daugybe žmonių, kurie priėmė jį atviromis širdimis.

Spektaklio veiksmo žodžiais aprašyti negaliu, tai kiekvienas žmogus turėtų pamatyti pats, interpretuoti savaip, savaip suprasti, vertinti. Aktorių aptarinėti taip pat negalima, kiekvienas iš jų yra savaip nuostabus, unikalus, tačiau idealiai tinkantys tam tikram vaidmeniui "Tartiufe".

Kalbant apie pačios scenos vaizdą, dekoracijas, galėčiau teigti, kad viskas buvo tobula: XVII amžiaus laikų rūmai, pabrėžiantys ten gyvenančių žmonių turimą turtą, kelios avytės sceniniam vaizdui suteikė švelnumo ir mielumo prieš didžiulį šaltą pastatą. Rūmai deklaruoja prabangą, turtus, o baltos avys - šiuose namuose gyvenančių žmonių teisingą moralę, gerus ketinimus, atviras ir geras širdis. Šviesų efektai nusipelnė aukščiausio įvertinimo (10/10). Labai didelį įspūdį paliko tos scenos, kuomet užgesus šviesoms pradeda groti nervinga smuikų muzika, kelianti asociacijas su pavojumi, kažkuo negero, kas tyko mūsų kiekvieną akimirką. Tuo metu užsidega raudonos šviesos, apšviečiančios scenoje sukurtą akimirkos vaizdą. Sustingę aktoriai sukuria tam tikrą tos šeimos gyvenimo epizodo vaizdą, kuris atrodo lyg aukščiausios klasės impresionistinio stiliaus paveikslas. Ant šio vaizdo lyg iš dangaus krentantys muilo burbulai suteikia teigiamų emocijų, taip persipindami su nervinga muzika. Turėčiau pabrėžti, kad vaizdas nepaprastas, kuomet nuoširdus epizodas iš šeimos gyvenimo yra apsuptas kažko blogo, kas šeimynišką laimę staiga gali paversti į šipulius. 

Atmintyje įstrigo spektaklio režisieriaus Dainiaus Kazlausko kūrybiškumas. Nepaprastai patiko tai, kaip spektaklyje buvo vaizduojama kartų kaita. Vienoje scenoje vaizduojama Mariana dar visai maža mergaitė, o kitoje - jauna daili mergina. Tai pat vaizduojamas ir Orgono sūnus Damisas - karštakošis sliauterėtas vaikinas, kurio išsižada tėvas dėl savo aklo tikėjimo apgaviku.  

Nors spektaklio žanras yra komedija, juoktis teko mažai. To priežastis paprasta: mes kiekvieną dieną artimai susiduriame su daugybe Tartiufų, dar daugiau aklai tikinčių žmonių bei veidmainyste. Atrodo, pjesė parašyta prieš kelis šimtmečius, tačiau ji vis aktualesnė šiandien. Tragedija. Turbūt taip reikėtų vadinti tiek spektaklį, tiek ir dabartinę visuomenės moralę. Neabejoju, kad kiekvienas žiūrovas netyčiomis rado kažką sau artimo šiame spektaklyje. O galbūt Tartiufo vietoje pamatė ir patys save...


Taigi,  visas vaidinimas persmelktas mistika ir aktualumu šiuolaikiniai visuomenei. Juokingai tragiška dabartinė kasdienybė puikiai pavaizduojama Dainiaus Kazlausko režisuotoje pjesėje "Le tartuffe", kurios veiksmas vyksta prieš daugybe metų. Tai vienas iš tų spektaklių, kurio metu ne tik gali nuoširdžiai balsu nusijuokti, bet ir tyliai susimąstyti apie patį save. Nes kiekvienas iš mūsų esame teatre. Spektaklį vertinu tik TEIGIAMAI dėl daugybės dalykų, taip pat ir dėl jo drąsos neslėpti akivaizdžios tiesos. REKOMENDUOJU!
Jei sudomino, daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite čia: http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/tartiufas-moljeras/

Daugiau informacijos apie spektaklius, teatro aktorius ir repertuarą ieškokite čia: http://miltinio-teatras.lt/



2013 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

Juozo Miltinio teatro tinklaraštininkų akcija!

Prieš kelias dienas naršydama "Facebook" socialiniame tinklaraštyje radau labai vyliojantį pasiūlymą sudalyvauti Juozo Miltinio dramos teatro rengiamoje akcijoje. Paprastai tokiems dalykams neskiriu daug dėmesio, tačiau ši akcija itin patraukė mano dėmesį. Tyliai pagalvojau: "Vau, juk tai puiki galimybė savo įspūdžiais pasidalinti su daugybe kitų žmonių. Galbūt tokiu būdu sudominčiau, o gal net ir "užkrėsčiau" dar daugiau šiuolaikinių žmonių meile teatrui.". Meile teatrui laikau nepaprastai greitai plintančiu virusu tarp žmonių, pavargusių nuo komercijos ir šiuolaikinio brutualumo, ieškančių būdo "paglostyti" savo sielas, pabūti tuo, kuo nori būti. Kadangi beprotiškai myliu teatrą, stengiuosi kuo daugiau savo aplinkos žmonių išmokyti taip pat vertinti bei mylėti spektaklius, išgyventi juos. Ir vuolia, turiu kuo girtis! Tačiau kad mūsų visuomenė būtų geresnė, reikia daugiau, nei šiuo metu esu padariusi. Todėl su didžiausia šypsena veide tariu: ŽMONĖS, AŠ DALYVAUJU TINKLARAŠTININKŲ AKCIJOJE!

Rugpjūčio 17 d. 17 val Juozo Miltinio dramos teatre ketinu žiūrėti Dainiaus Kazlausko režiusuotą spektaklį "Tartiufas". Per tris dienas nuo spektaklio žadu pasidalinti įspūdžiais ir emocijomis, patirtomis spektaklio metu, su šio BLOG'o skaitytojais ir savo draugais.

Palinkėkite sėkmės, dalyvaujant minėtoje akcijoje. Galbūt šį kartą nusišypsos laimė ir man laimėti tai, ką trokštu.