tag:blogger.com,1999:blog-22211090780272392392024-03-18T05:00:46.945+02:00 TEATRAS GYDO SIELASViktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.comBlogger71125tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-64236549864453473612020-10-04T02:05:00.002+03:002020-10-04T02:05:26.717+03:00L. Baleanu "KASTINGAS KASTINGAS KASTINGAS"<p style="text-align: justify;"> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjLu6a7SyRvybjkT861cjDQpnc8rJ9lPeN49m3yG5jpRkSrq7in_Aqrapg4M0OyxqXkLCoYmSLTWrfgCToj9cyEJ3W19Q2-k5szXWVR_ragOuZAmy_GVOBaIZj4OgJvRXea28wOlZbsNjE9/s829/id_79702_829x403.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="403" data-original-width="829" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjLu6a7SyRvybjkT861cjDQpnc8rJ9lPeN49m3yG5jpRkSrq7in_Aqrapg4M0OyxqXkLCoYmSLTWrfgCToj9cyEJ3W19Q2-k5szXWVR_ragOuZAmy_GVOBaIZj4OgJvRXea28wOlZbsNjE9/s320/id_79702_829x403.jpg" width="320" /></a></div><br />Saulėtas ir rudeniškai šiltas rugsėjo 18-osios vakaras. Po dienos darbų mirtina tyla apsigaubęs miesto centras leidžia susimąstyti apie kosmopolitiškumo konteksto svarbą mūsų rutinoje. Tylu, ramu... Lyg tuojau, netrukus įvyks kažkas nuostabaus ar stebuklingo, neįprasto kasdienybėje, taip sujaudinant nuo įvairių rūpesčių ar kankinančios pasaulinės pandemijos pavargusias žmonių sielas. Lėtu žingsniu eidama link teatro pastebiu dailiai apsirengusių žmonių būrelį, lūkuriuojantį prie Maestro Juozo Miltinio skulptūros. Jų veiduose pastebiu kažką tokio, ko jau kuris laikas buvau išsiilgusi - tik būsimo spektaklio laukimui būdingos nuotaikos ir nekantrumo teatro salėje patirti kažką naujo, dar nepatirto. Pažvelgusi į juos susigėstu, jog į premjerą neatsinešu gėlių, kurių tikrai nusipelniusi Asta Preidytė (ateityje pažadu pasitaisyti). <p></p><p style="text-align: justify;"> Taigi, pirmoji naujojo teatro sezono premjera "KASTINGAS KASTINGAS KASTINGAS", kurios tikroji premjera buvo numatyta šių metų kovo 27 dieną, tačiau dėl pasaulį užklupusios visuotinės pandemijos ir paskelbto karantino premjera buvo atidėta kitam sezonui, tad džiaugiausi, kad po "teatro bado" pasisekė vienu šūviu nušauti du zuikius: pagaliau grįžti į teatro salę bei pamatyti ilgai lauktą premjerą. Neslėpsiu, spektaklio laukiau jau nuo tos akimirkos, kai apie jį buvo paskelbta teatro internetiniame tinklapyje, tačiau laukimas privalėjo užsitęsti. Kaip sakoma, nuostabiems dalykams reikia laiko ir laukimo, o laukti vertėjo... Po ilgos pertraukos įžengus į teatro foje, žiūrovus pasitiko aktorė Asta Preidytė, teatro vadovas Antanas Venckus ir, žinoma, nuostabusis teatro personalas. Širdis keistai suvirpėjo it gavusi gaivaus ir žadinančio pavasario gaivaus kupino vėjelio, tad vis dar nesuvokdama, jog vėl esu teatre, pajudėjau link mažosios salės. Antrojo aukšto foje buvo matyti lūkuriuojantys žmonės, kurių daugelio veidai ir pavardės gerai žinomi plačiajai visuomenei, tad apsidairiusi dar labiau susigėstu dėl rankose neturimų gėlių. </p><p style="text-align: justify;"> Kaip paaiškėja vėliau, spektaklis prasidėjo tik peržengus teatro duris. Visiems susirinkus į mažąją teatro salę savo monologą pradeda aktorė Asta Preidytė, kuri paaiškina, kad žiūrovus pasitiko įeinančius į teatrą dėl tokio autoriaus nurodymo ir savo kalbą tęsia spektaklio veikėjos - aktorės, ieškančios savęs - pasakojimu apie save, savo atsiradimo teatre aplinkybes, vingiuotą ir meilės kupiną gyvenimo kelią bei daugybę aplankytų kastingų, kurių dėka tikėjosi patirti aktoriaus sėkmę. Istorijos veikėja susiduria su įvairias, dažnai - pertekliniais - reikalavimais kastingų metu, tačiau turėdama profesinį tikslą atlieka visas jai paskirtas užduotis. Aktorė užduotis atlieka nuoširdžiai, pasikliaudama studijų metu įgytomis žiniomis, įgūdžiais bei remdamasi savo nuoširdumu, pasitikėdama savimi ir vedama svajonės, tačiau vienas kastingas keičia kitą. Nepaisant to, aktorei tenka susidurti su karčia realybe...<br /></p><p style="text-align: justify;">Tai spektaklis apie aktoriaus kelią nuo patekimo į aktorinio meistriškumo kalvę (šiuo atveju - konservatoriją) iki karjeros saulėlydžio, sulaukus "nepopuliaraus" amžiaus. Spektaklyje aptariamas jaunųjų aktorių naivumas ir noras tapti garsiais, žinomais aktoriais, rožine spalva nuspalvinant ateities siekius bei lūkesčius, tačiau vaidinime neatsiribojama ir nuo karčios realybės, primenančios apie didžiulę konkurenciją, nereikalingumą bei laikinumo tėkmę. Pasakojama istorija įgauna paradoksalumo tarp jaunatviško naivumo, maksimalizmo, kuris pasižymi savęs realizacija tais būdais, kurių trokšta širdis, ir racionalumo, esamą situaciją ir asmenines ateities perspektyvas vertinant racionaliai. Šiuo atveju jauna, ką tik mokyklą baigusi mergina, vedama savo vidinio noro įgyvendinti senelio žodžius apie tai, jog ji užaugusi bus aktorė, ir svajonės tapti įžymia, stoja mokytis aktorinio meistriškumo, o baigusi studijas supranta, kad Pasaulis išskėstomis rankomis nelaukia naujas aktorių kartos ir kad teks pakovoti už kiekvieną galimybę pasirodyti kino ar teatro scenoje. Ir tokiu momentu suprantama, jog įžengei į visai kitą pasaulį nei kad gyvenai iki šiol... Manau, bene didžioji dalis žmonių yra išgyvenę panašią situaciją, kuomet vedamas naivumo pasirenki tai, kas yra artima širdžiai ir sielai, tačiau nepatrauklu ar nedomina likusio Pasaulio. Visgi spektaklis priverčia susimąstyti, kas yra svarbiau - išlikti ištikimu sau ir savo sielai bei būti laimingu dėl svajonės įgyvendinimo ar pasiduoti realybei ir eiti tuo keliu, kuris garantuotų darbo vietą, materialinę gerovę? Retorika.<br /></p><p style="text-align: justify;">Turiu prisipažinti nesanti monospektaklių mėgėja, tačiau ruošdamasi vykti į minėto spektaklio premjerą buvau įsitikinusi, jog spektaklis manęs nenuvils. Visgi, neklydau. Visuomet teatro scenoje tikiuosi pamatyti judesį, savotišką ir tik teatrui būdingą chaosą, kupiną spalvingų dialogų tarp dar spalvingesnių personažų, tačiau šis spektaklis nuostabios aktorės Astos Preidytės dėka tampa lyg aktorės biografija, persmelkta humoru ir aktoriaus kasdieninio gyvenimo užkulisių, kurie neretai kelia nelabai malonius jausmus, vedančius į asmenybės destrukciją. Patiko tai, kad apie rimtus, galbūt - skaudžius, dalykus kalbama su vidine pašaipa, per humoro prizmę, taip suteikiant ne tik komizmo, bet ir stiprybės kiekvienoje sunkioje situacijoje ieškoti pozityvo. O juk to pozityvo ir humoro taip trūksta dabartinėje mūsų visuomenėje! Tad atgaiva sielai ir optimizmo dozė širdžiai galimybė kartu su spektaklio veikėja išgyventi jos profesinio ir asmeninio kelio subtilybes. </p><p style="text-align: justify;">Atrodytų, spektaklio tematika labiau aktuali aktoriams ir kitiems menininkams, kurių lūkesčius ateičiai sutraiškė realybė, tačiau turiu prisipažinti, jog vienu momentu buvau paliesta iki pat širdies gelmių. Norėčiau tikėti, kad didžioji dalis turėjome tokį senelį, kuris šeimos švenčių metu statydavo mus ant kėdės/taburetės eilėraščio deklamavimui ir kuris kiekvieną iš mūsų savo tikėjimu pastūmėjo siekti to, kas atrodė lyg svajonė. Tuo metu buvo taip gera sugrįžti į tuos laikus ir visa tai išgyventi, kuomet kėdė vidury kambario tapdavo didžiausia scena aktoriniam "meistriškumui" pademonstruoti. Suspaudė širdį. Vienintelis dalykas, ko man trūko spektaklyje, tai režisierių balso. Jokiais būdais nenoriu numenkinti aktorės meistriškumo, pavaizduojant dialogus su skirtingais režisieriais, tačiau vienos iš simuliacijų metu išgirdus A. Kėlesio balsą tai tiesiog įgavo kitokią, ryškesnę spalvą viso pasakojimo kontekste. </p><p style="text-align: justify;">Taigi, po ilgų laukimo kančių ir pagaliau sulaukto grįžimo į teatrą likau patenkinta tuo, ką mačiau "KASTINGAS KASTINGAS KASTINGAS" spektaklio metu. Nepaisant to, kad teko ilgai nesilankyti teatre, suvokiau, koks teatras yra svarbus man kaip asmenybei ir dvasiniam tobulėjimui, tad it ištroškęs pasiklydėlis dykumoje godžiai mėgavausi spektakliu, o ypač - profesionalia vaidyba. Spektaklis puikiai subalansuotas visiems tiems, kurie domisi teatru ir aktorių kasdienybe ar norėtų susipažinti su sunkumais, su kuriais susiduria aktoriai, siekiant pripažinimo ir žinomumo. Taip pat spektaklis puikiai tinka kaip priemonė atitrūkti nuo kasdienių darbų ar smaugiančios rutinos bei persikelti į aktoriaus vietą, į skaudžius dalykus ar kylančias problemas pažvelgiant optimistiškai ar per humoro prizmę. Gero, rafinuoto humoro dozė garantuota! <br /></p><p style="text-align: justify;"><br /></p><p style="text-align: justify;">Daugiau informacijos apie spektaklį rasite paspaudę <a href="https://miltinio-teatras.lt/renginys/premjera-kastingas-kastingas-kastingas-l-baleanu-2/" target="_blank">ČIA</a></p><p style="text-align: justify;"><a href="https://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a> <br /></p>Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-46253719286661155162019-11-21T23:08:00.003+02:002019-11-21T23:09:50.978+02:00S. Mrożek "PROVOKATORIAI" <div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVbrcmYDUO01ngSGw-NSEoPYKHtBVEk7KnzX694R65tVsu0IXv29gEOPyX-r-fJwMx068UFY2oCHu32mTh_iDdQL2_VtyWQQR1FOu8Kx-Y4ATCordAmN564vyFw-LtJhyphenhyphenG7ylLtq65t_TQ/s1600/2546a905ca08252de72ac1a43681d6cf.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="356" data-original-width="245" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVbrcmYDUO01ngSGw-NSEoPYKHtBVEk7KnzX694R65tVsu0IXv29gEOPyX-r-fJwMx068UFY2oCHu32mTh_iDdQL2_VtyWQQR1FOu8Kx-Y4ATCordAmN564vyFw-LtJhyphenhyphenG7ylLtq65t_TQ/s320/2546a905ca08252de72ac1a43681d6cf.jpg" width="220" /></a></div>
<br />
<div style="text-align: justify;">
Lapkričio 8-oji, neįprastai rudeniui šiltas vakaras. Lėtai temstant, link ryškiai apšviesto teatro foje nerūpestingu žingsniu juda tamsios žmonių figūros, bylojančios apie būsimą šventę teatre. Apie šio vakaro premjerą intriguojančiai sudomina afiša teatro lange, sukeliantį daugybę įvairių minčių apie lūkesčius spektakliui bei būsimai istorijai. Teatro darbuotojai maloniai pakviečia eiti link mažosios salės. Atėjus į minėtą salę nustembu pamačiusi, jog žiūrovų kėdės neįprastai (o galbūt ir pirmą kartą) perstatytos taip, kad spektaklio veiksmas vyktų salės centre. Išsirinkusi vietą sau pastebiu, jog vos per kelias kėdes nuo manęs it naujagimio laukdamas jaudinasi spektaklio režisierius Rimantas Teresas. Nevalingai pasiduodu režisieriaus jaudulio emocijai ir išgirdusi trečiąjį skambutį pajaučiu, jog esu sulaikiusi kvėpavimą. Pagaliau temsta šviesos...</div>
<br />
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis prasideda policijos pareigūnės, policijos viršininko ir politinio kalinio pokalbiu. Policijos viršininkas, kartu su kolege, ilgą laiką įvairiais būdais ir metodais reikalavę kalinio pasirašyti dokumentą, bylojantį apie jo požiūrio, elgesio pasikeitimus ir pažadą daugiau niekuomet neprieštarauti vietos valdžiai ir vykdomai politikai, netikėtai sulaukia prašymo leisti pasirašyti minėtą dokumentą. Atrodo, čia istorija ir turėtų baigtis, tačiau priešingai - situacija pakrypsta priešinga linkme. Valstybė, kurioje nelikę jokio pasipriešinimo politinei valdžiai, visuomenė nuolankiai pritaria ir propaguoja valstybės valdymui, o likusiam paskutiniam (politiniam) kaliniui pradėjus demonstruoti nuolankumą valdžiai, iškyla tiesioginė grėsmė policijos viršininko ir kitų pareigūnų darbo vietoms. Tai suvokdamas, policijos viršininkas bando atkalbėti kalinį nuo dokumento pasirašymo, siūlydamos įvairias sąlygas, tačiau kalinys savo tikslą pasiekia ir pasirašo reikiamą dokumentą, kuris tampa jo bilietu į laisvę. Netekus paskutinio kalinio valstybėje, policijos viršininkas nusprendžia imtis drastiškų priemonių policijos ir įkalinimo sistemai išsaugoti ir pats sukuria valstybės priešą. Šiai užduočiai viršininkas pasirenka vieną geriausių savo pareigūnų - seržantą - profesionalų provokatorių, kurio darbas buvo tirti ir provokuoti visuomenės elgseną, sulaukiant pasipriešinimo ir propagandinių šūkių prieš valdžią. Įtikintas viršininko, provokatorius imasi sudėtingos ir reputacijai pavojingos užduoties, tačiau ar imituotas nusikaltimas valstybei, kurioje nebėra pasipriešinimo valdžiai, pasieks savo tikslą ir išsaugos policijos viršininko bei kitų pareigūnų darbo vietas? Ar stropus seržantas išliks lojalus viršininko idėjai?</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie utopinę valstybę, kurioje visi gyventojai nuolankiai pritaria šalies valdymui ir esamai situacijai šalyje, tačiau sukurtas policijos ir kalėjimų mechanizmas tampa beprasmiu dėl nevykstančių nusikaltimų. Istorija paradoksali - nusikalstamumo nebuvimas tampa tiesiogine problema valstybės vidaus apsaugos sistemai, nes policijos darbas praranda prasmę. Atrodo, kiekvienos valstybės siekiamumas yra maksimaliai mažinti nusikaltimų skaičių šalyje, bet nelikus pasipriešinimui, policijos pareigūnai rizikuoja netekti darbo vietų, nebus statomi kiti kalėjimai ir kuriamas platesnis vidaus apsaugos aparatas. Vyraujantis saugumo jausmas atima kritinį mąstymą, išjungia savisaugos instinktą ir skatina jaustis besąlygiškai saugiai, tačiau net ir "uždėjus apynasrį" nusikalstamumui negalima atsipalaiduoti nuo savisaugos. Šiuo principu pasinaudoja savotiškų elgesio manierų Generolas, kuris, išgirdęs apie naują politinį kalinį atvyksta asmeniškai jo apklausti. Generolas išreiškia pagarbą ir norą susipažinti su žmogumi, išdrįsusių pasipriešinti esamai politikai, nusikaltėliui moraline prasme suteikdamas savo dėmesį. Spektaklyje toks elgesys galima šaržuoja dabartinės visuomenės vertybinius nukrypimus nuo moralinių normų dėl vertybių iškraipymo.<br />
<br />
Spektaklis "Provokatoriai" prisotintas įvairių istorinių ir visam pasauliui žinomų istorinių asmenybių ir jų citatų, yra vaizduojamos šiuolaikinės visuomenės asmenybės, viešai žinomos dėl tam tikrų "išsišokimų", šiek tiek prisiliečiama prie visuomenei skaudžių temų, socialinio neteisingumo. Viena iš svarbiausių gyvenimiškų vertybių - ištikimybė - savanaudiškais tikslais yra panaudojama kaip būdas išnaudoti kitą žmogų, tuo pačiu metu priverčia susimąstyti, ar ištikimybė darbui, darbo vadovui ir pasiaukojimas yra prasmingi. Vaidinime gausu lengvo sarkazmo apraiškų, o pati kuriama istorija panaši į absurdišką dėl savo utopinių įgyvendinimo galimybių. <br />
<br />
Ko labiausiai buvau pasiilgusi teatro scenoje, tai gražūs ir realūs, iki smulkmenų išpildyti veikėjų kostiumai. Dėl tam tikrų sentimentalių priežasčių turiu pastebėti, kad uniformos puikiai tiko, o jų apipavidalinimas išpildytas 100 procentų. Uniforma savaime priverčia žmogų pasitempti, kas puikiai matėsi aktorių vaidyboje. Taip pat buvau pasiilgusi prasmingų, tačiau kartu ir nesudėtingų, neperkrautų veikėjų dialogų, tad spektaklis šį mano lūkestį išpildė maksimaliai. Bendrai kalbant, tai vienas tų spektaklių, primenančių apie ankstesnį Juozo Miltinio dramos teatrą, kuriame buvo kuriame klasikinių bruožų spektakliai, mano nuomone, atitinkantys tokius bruožus: prasmingumas, turtingi dialogai, puikiai išpildyti kostiumai ir dekoracijos, skatinantis susimąstyti, išpildytas ir atitinkantis pagrindines vertybes, profesionalūs aktoriai, atspindintys klasikinį teatrą. Šiuolaikiniame modernaus teatro kontekste labai svarbu nepamiršti ir klasikinio, tikrojo teatro, kuris minimalistinėmis priemonėmis ne tik sukuria įspūdį, bet ir praturtina sielą, palieka "kažką" širdyje.<br />
<br />
Taigi, spektaklis visiškai pateisino išankstinius mano lūkesčius. Vaidinimas nėra sunkus, tačiau dialogai prasmingi, spalvingi žodine ir moraline prasme. Nepaisant to, kad pasakojama apie rimtus dalykus, sukuriamos absurdiškos situacijos ne kartą sukėlė juoką, privertė kritiškai pažvelgti į dabartines realijas. Spektaklį rekomenduočiau visiems, kurie po sunkių savaitės darbų nori prasmingai praleisti laiką, "neapsikraudami" perspausta prasme. Spektaklyje galima atpažinti įvairius istorinius veikėjus, išgirsti visam pasauliui žinomas citatas, tad galbūt tai kažkam gali sukelti ir sentimentalius prisiminimus. Spektaklį vienareikšmiškai vertinu teigiamai, o, skaitytojams leidus, norėčiau nusiųsti didžiausius komplimentus ir linkėjimus aktorei Tomai Razmislavičiūtei - Juodei, kurios kuriamas vaidmuo tiesiog sužavėjo ir tam tikra prasme nukėlė į seniai pamirštas istorijos pamokas, kuomet mokytoja supažindino su SS pareigūnais. Ar į šį spektaklį eičiau antrą kartą? Žinoma! <br />
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę <a href="https://miltinio-teatras.lt/renginys/provokatoriai-s-mrozek/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="https://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JMDT</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-4484722254141789512019-10-05T15:24:00.005+03:002019-10-05T15:24:48.741+03:00Vasilij Šukšin "Pašnekesiai mėnesėtą naktį"<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjt9343uMl-2w6b3m-lDAwHISpuiUHdxMll1m51kaxoICNVXKF8vRan46yaCqNZ6OOkCzi6UoGmEHlSoJ92BbvlSVtFItRLf1hBLWsmYSusmEeIn2U_AUG55xSYiJ-0yGltyYs6ECraImic/s1600/390x372-1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="374" data-original-width="390" height="306" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjt9343uMl-2w6b3m-lDAwHISpuiUHdxMll1m51kaxoICNVXKF8vRan46yaCqNZ6OOkCzi6UoGmEHlSoJ92BbvlSVtFItRLf1hBLWsmYSusmEeIn2U_AUG55xSYiJ-0yGltyYs6ECraImic/s320/390x372-1.jpg" width="320" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Rugsėjo 20-oji, saulėtas penktadienio vakaras, neprimenantis rugsėjo antrosios pusės. Saulė savo spinduliais glosto po savaitės darbų skubančius žmones, nuspalvindama jų veidus vasariškomis spalvomis. Vieną akimirka pagalvoju, kad galbūt vasara dar neužleido savo pozicijų auksiniam rudeniui, tačiau tenka nusiminti, pajutus, kaip staiga vėsta oro temperatūra. Lėtai link Juozo Miltinio dramos teatro artėja būsimi žiūrovai, rankose besinešantys bilietus į šiandieninį spektaklį. Užėjus į teatro foje pasigirsta susirinkusiųjų tylios kalbos įvairiomis temomis, kas it vizitinė kortelė teatro laukiamajam žavi mano sielą. Tiek žmonių susirinko vedami vieno tikslo - pasimėgauti ne kuo kitu, o gyvybe alsuojančiu teatru, kuris vienaip ar kitaip paliečia kiekvieno širdį ir sielą. Manote, kad tai nėra tiesa? Siūlyčiau kuo greičiau apsilankyti teatre! Netyčia nugirstu, kaip dvi moterys dalinasi savo lūkesčiais dėl laukiamo spektaklio ir džiaugėsi galimybe "gyvai" pamatyti vieną iš aktorių. Nusišypsau iš susižavėjimo nuoširdumu ir patraukiu link teatro laboratorijos, kur patogiai įsitaisau pačioje viršutinėje kėdžių eilėje. Nepaisant gražaus vakaro, salėje likę vos kelios laisvos vietos. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie vieno žmogaus, Nikolajaus, gyvenimą ir jo prasmę. Vaikystėje nepatyręs tėviškos meilės ir augęs su vieniša motina, jaunystėje prisimena savo mokyklos laikų meilę, kurios atvykimo į svečius laukia lyg galimybės susikurti tokį, gyvenimą, apie kokį svajojo. Sulaukęs telegramos apie mylimosios atvykimą, Nikolajus pasineria į laukimo euforiją, mintyse dėliodamas būsimo susitikimo detales ir savo lūkesčius, tačiau tam sutrukdo į prokuratūrą kreipęsis Pavlas. Pastarasis norėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės už sumuštą žmoną ir kaimyną, nes, kaip vyras teisinosi, dėl to kalta pati žmona, kuri galimai buvo neištikima su kaimynu. Nagrinėdamas esamą situaciją, Nikolajus suvokia gyvenimo šeimoje tiesas, tad pažada padėti Pavlui. Tačiau ar nuoširdus įsigilinimas į minėtą situaciją neapkartins mylimosios laukimo? Kaip tai pakeis jaunojo prokuratūros darbuotojo požiūrį į gyvenimą galime išgirsti tik pašnekesių mėnesėtą naktį metu...<br />
<br />
Labai patiko dekoracijos ir muzikinis takelis. Tamsi, sąlyginai maža erdvė salėje sukuria intymumo pojūtį, kuris leidžia patikėti, jog visi esame po žvaigždėtu dangumi, papuoštu didžiulės pilnaties vaizdu, o mes, žiūrovai, lyg iš paslapčių klausomės pokalbių apie žmogaus gyvenimą, persmelktą (ne)meilės. Turiu prisipažinti, kad vaizduojama mėnesėta naktis sukėlė sentimentalius prisiminimus apie meilę, tam tikrus pirmus kartus ir mėnulio pilnatį, tuomet puošusią mėnesėtą dangų. Tačiau turiu prisipažinti, kad man ypatingai sunku rašyti apie šį spektaklį, tačiau tam neturiu jokio pateisinimo. Keista, tačiau nepaisant to, kad spektaklis savo pastatymu, aktoriais, muzikiniu takeliu ir atmosfera yra nepriekaištingas, manęs tai nesužavėjo. Galbūt dėl tuo metu jausto nuovargio, o gal ir dėl per jauno amžiaus spektaklis manęs "nepalietė" taip, kaip turėjo paliesti. <br />
<br />
Kalbant apie spektaklyje vaidinusius aktorius, norėčiau paminėti, kad aktoriai puikiai tiko atliekamiems vaidmenims. Ypatingai žavėjausi (ir žaviuosi kituose spektakliuose) aktoriaus Juliaus Tamošiūno vaidyba, kurioje atsispindi ilgametė patirtis teatro scenoje ir meistriškumas. Nors Tadas Gryn (atliekantis Nikolajaus vaidmenį) nėra naujokas Juozo Miltinio dramos teatre, jo pasirodymas šio didingą istoriją turinčio teatro scenoje yra dovana teatro žiūrovams. Aktorius, daugeliui žinomas iš įvairių televizijoje rodytų serialų, projektų ir kt., spektaklį nuspalvina specifine, unikalia spalva, kas ir sukuria nepaprastą atmosferą nedidelėje teatro salėje.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Spektaklį rekomenduočiau visiems, kurie vakarą nori praleisti su lengvai žiūrimu spektakliu apie meilę, prisotintą rusiškos kultūros simbolių ir skatinantį prisiminti savo pirmąją meilę. Tai - galimybė prisiliesti prie teatro romantiškosios pusės, paneriančios į sentimentalius prisiminimus ar skatinančius svajoti. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /><iframe width="320" height="266" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/duGfNReevOk/0.jpg" src="https://www.youtube.com/embed/duGfNReevOk?feature=player_embedded" frameborder="0" allowfullscreen></iframe></div>
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę <a href="https://miltinio-teatras.lt/renginys/pasnekesiai-meneseta-nakti-v-suksin/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="https://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JMDT</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-68280266930037081692019-09-22T23:04:00.001+03:002019-09-22T23:04:45.450+03:00Tomo Šinkariuko "Kelionė į Edeną". 1 žingsnis į kairę = Pragaras (?)<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh209WwU6wYlogU8RGMH6U2cSLTUVQUOiAM-nhuczwepi40lYZ4eHRW6FgQzVfyzMRqVN02mtTh4VmzpJAvAx50RMH_q6Gryui6YpxRSXmOaX7-MGgKUrYv1HSQQrQL9m_ICnWbSGKNyEX_/s1600/552x800-1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="800" data-original-width="552" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh209WwU6wYlogU8RGMH6U2cSLTUVQUOiAM-nhuczwepi40lYZ4eHRW6FgQzVfyzMRqVN02mtTh4VmzpJAvAx50RMH_q6Gryui6YpxRSXmOaX7-MGgKUrYv1HSQQrQL9m_ICnWbSGKNyEX_/s320/552x800-1.jpg" width="220" /></a></div>
Rugsėjo 15-osios vakaras, sekmadienis. Miesto gyvybingumą it mirtis pasiglemžė vakaro vėsa ir po truputį artėjanti tamsa. Maloni ramuma. Tik širdis iš jaudulio plaka su kiekvienu žingsniu vis smarkiau ir smarkiau. Link atsinaujinančio teatro lėtai juda nuo rudens gaivos sušalę žiūrovai, tarp jų skubėdama prasibraunu ir aš. Mane pasitinka pasikeitęs teatro foje, kuriame nekantriai lūkuriuoja susirinkusieji. Šis vakaras ypatingas ne tik žmonėms, nusprendusiems savo sielos ugdymą patikėti teatrui, bet ir visai teatro bei teatro mylėtojų bendruomenei. Visgi ant teatro sienų esančios afišos garsiai šaukia apie naujojo teatro sezono pirmąją PREMJERĄ - Tomo Šinkariuko "Kelionė į Edeną". Spektaklio vieta numatyta teatro laboratorijoje, tačiau patekus į minėtą salę nuojauta tyliai pradeda kuždėti, kad spektaklis neapsiribos ties šiomis sienomis. Vien nuo minties, kad pagaliau, po ilgos vasaros, vėl grįžtu į teatrą, kur mintimis pasileisime į dar nepatirtą (o gal ir patirtą, tik dar apie tai negali žinoti) kelionę, man pakerta kojas. Tiriamu žvilgsniu nužvelgusi visas žiūrovų vietas viršuje, ties viduriu, randu vietą kaip tik sau. Patogiai įsitaisau minėtoje vietoje ir mintimis pasileidžiu į naują nuotykį. Minimalios dekoracijos, tamsus fonas ir seno modelio Renauld Megane
kabrioletas - priemonės, kuriomis visi kartu pasinersime į kelionę link jūros... <br />
<br />
Spektaklis prasideda poros, Izabelės ir Rolando, kelione automobiliu į Nidą. Rolandas, norėdamas praskaidrinti Izabelės kasdienybę ir pabėgti iš rutina permirkusios kasdienybės, nusprendžia suorganizuoti kelionę prie jūros. Tuo tarpu ilgametė širdies draugė Izabelė, kamuojama nemigos ir kartais pasireiškiančio lunatikavimo naktimis, tokį Rolando sprendimą vertina skeptiškai, tačiau sutinka vykti. Kelionės metu pora mažai bendrauja, o nakčiai sustoja pakelės motelyje. Viskas, atrodo, kasdieniška, monotoniška, tačiau panašu, kad pertekliuje gyvenantys Izabelė ir Rolandas praradę gyvenimo skonio pojūtį, nebesistengia vienas dėl kito. Poros santykiai atrodo nuobodūs ir primenantys sovietinių laikų ideologijas, kuomet jausmai buvo varžomi visuomenės požiūrio. Tačiau Izabelės ir Rolando gyvenimą pradeda keisti kitą dieną pakelėje sutikta, keistai pakeleivingus automobilius stabdanti pakelės keliautojų pora - Mikas ir Monika. Monika - nepilnametė, galimai neįgali mergaitė, dėl nežinomų priežasčių išėjusi iš namų ir propaguojanti beprotiškos laisvės kupiną gyvenimą, o Mikas - jos širdies draugas - agresyvus, nenuspėjamas, maniakinės asmenybės bruožų turintis vyriškis. Izabelės prašymu, Rolandas nenoromis priima kartu keliauti ir minėtą pakeleivių porą, net neįtardamas, kaip ši pažintis pakreips jo ir Izabelės santykius.<br />
<br />
Tai spektaklis apie santykius poroje bei jų svarbą, prasmę kiekvienam atskirai. Poroje, kurioje abu žmonės puikiai pažįsta vienas kitą, sukuriamas tarpusavio saugumas, kas ilgainiui tampa nuobodulio ir vaizduotės trūkumo priežastimi, vedančia link santykių destrukcijos. Biblijoje Edenas yra aprašymas kaip vieta, kurioje Dievas apgyvendino pirmuosius žmones - Adomą ir Ievą. Spektaklyje Edenu yra laikomas pajūris, į kurį lyg į išsigelbėjimą ir išsilaisvinimą nuo įprastos būties skuba Rolandas ir Izabelė. Tačiau toliau sekantys įvykiai, naujos pažintys kelionę Rojaus link paverčiau ne tik moraliniu, bet ir fiziniu pragaru, atjungiančiu visus vidinius saugiklius ir vedančius į avantiūriškus poelgius. Šioje kelionėje išnyksta poros moralė, poelgiai tampa labiau spontaniški nei gerai apgalvoti, racionalūs. Mikas ir Monika, kurie lyg dabartinės jaunimo Z kartos atstovai simbolizuoja visuomenėje vis labiau įsigalintį moralinį nuosmukį, kurį sunkiai supranta ankstesnių, sovietinių laikų, karta. Tokios amžinosios vertybės kaip meilė, ištikimybė, pagarba tampa nuvalkiotomis prieš malonumų geismą, linksmybių ir pinigų (materialinės naudos) troškimą, kas interpretuojama kaip 10 Dievo įsakymų nesilaikymo. <br />
<br />
Savo prasme "Kelionė į Edena" man priminė spektaklį "Ponas Kolpertas" (Juozo Miltinio dramos teatre šio spektaklio premjera buvo 2015 m. sausio 28 d.), kuriame taip pat kalbama apie porų tarpusavio santykius, vaizduojamas abejingumas kito jausmams ir poreikiams, trokštama kažką pakeisti monotoniškame gyvenime. Tačiau kokiomis priemonėmis visa tai pasiekiama? Radikalūs sprendimai, neretai priverčiantys kiekvieną iš mūsų pasipiktinti, sunerimti, o galbūt net ir pasišlykštėti tuo, kas vyksta scenoje, net nesusimąstant, jog neretai mūsų kasdienybėje yra apstu tokių porų, kurių rutinoje tokie sprendimai realiai dominuoja. <br />
<br />
Iš tiesų, spektaklis man patiko. Galbūt jis nėra panašus į tą klasikinį teatrą, kupiną simbolių, gilios prasmės ir iškalbingo teksto, su gražiomis dekoracijomis ir daugybe aktorių, tačiau šis spektaklis padeda labiau išlaisvinti savo vaizduotę dėl minimalių resursų, o jau tas automobilis teatro scenoje... Atima žadą. Patiko įvairūs režisieriaus sprendimai dėl šou elementų, kas taip pat labai sužavėjo, bet apie tai nepasakosiu - tai reikia pamatyti patiems. Išėjusi iš spektaklio truputį pykau ant režisieriaus, kad žiūrovus norėjo "nupirkti" visiems patinkančiais būdais, tačiau kurį laiką galvojau apie spektaklį, jį permąsčiau ir įvertinau visai kitaip nei iš pradžių. Kadangi spektaklis atstovauja dabartinį teatrą, jį REKOMENDUOČIAU, visų pirma, pamatyti jaunosios kartos atstovus, nes jiems labiausiai turėtų patikti. Taip pat rekomenduočiau tiems, kuriems patiko spektakliai "Ponas Kolpertas" ir "Hotel Universalis", nes juose yra nemažai panašumo prasme ir režisieriaus sprendimais.<br />
<br />
Daugiau apie šį spektaklį <a href="https://miltinio-teatras.lt/renginys/kelione-i-edena-t-sinkariukas/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="https://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JMDT</a><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe allowfullscreen="" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/hxLJUZ_Fes0/0.jpg" frameborder="0" height="266" src="https://www.youtube.com/embed/hxLJUZ_Fes0?feature=player_embedded" width="320"></iframe></div>
<br /></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-26569195397572254582019-03-11T21:11:00.001+02:002019-03-11T21:11:08.977+02:00Indrės Bručkutės "Hotel Universalis". Šiuolaikinės kartos kuriamas mitas apie valdžią, galią ir slidžią pražūtį<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGwcVn1X8OdUYcOWK8vZ-HtTk6yD75AkY6EL363pBbVkuyS2N-xs44NtOQbCP-IrvEU7rGfWkp4hj-PzDjXzAiAdDGhRTlGJYbfAJKNclQt6TBAX1zVGxqEac1gIAgykiCbkobya24cNgX/s1600/galutinis_pakoreguotas.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="442" data-original-width="885" height="159" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGwcVn1X8OdUYcOWK8vZ-HtTk6yD75AkY6EL363pBbVkuyS2N-xs44NtOQbCP-IrvEU7rGfWkp4hj-PzDjXzAiAdDGhRTlGJYbfAJKNclQt6TBAX1zVGxqEac1gIAgykiCbkobya24cNgX/s320/galutinis_pakoreguotas.jpg" width="320" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Vasario 23-oji, alsuojanti po truputį artėjančiu pavasariu. Su kiekvienu žingsniu link teatro mano širdis vis labiau pradeda spurdėti iš nekantrumo. Šį vakarą JMDT Pasauliui pasirodys naujasis kūrinys - premjera "Hotel Universalis" - kurio laukiau ilgiau nei mėnesį. Intriguojantis pavadinimas, provokuojanti afiša ir aktoriai, savo kūryba spėję pavergti mano širdį verčia mano žingsnius tapti dar skubesniais. Spektaklis bus rodomas teatro laboratorijoje, tad braudamasi pro būsimus žiūrovus patraukiu link spektaklio vietos. Patekusi į spektaklio patalpą, maloniai nustembu pamačiusi, kad sceną ir žiūrovus skiria stiklo siena, o dekoracijos už stiklo primena vakarietiškuose filmuose rodomas viešbučių registratūras. Įsitaisau pačiame viršuje, kur, tikiuosi, sulauksiu geriausio vaizdo, ir dvasiškai atsiduodu į spektaklio režisieriaus rankas. Salė pilna žiūrovų, laisvos vos kelios vietos, kurių netyčia neužtiko potencialių žiūrovų akys. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis prasideda kuriama internetinio vlog'o laida, kurioje dalyvauja Epafas, Faetonas, Kiknas, o klausimus dalyviams užduoda Marija. Faetonas - viešbučio "Universalis" savininko Helijaus ir valdytojos Klimenės sūnus, siekiantis bet kokia kaina pasiekti šlovės, įrodyti savo neva turimą talentą ir įgyti visuomenės pripažinimą, vedantį į poveikį kitiems. Epafas - geriausias Faetono draugas, sėkmingas ir talentingas žmogus, kuriam pinigų nestingantys tėvai suteikia viską, ko tik nori Epafas. Faetonas jaučia patologinį poreikį konkuruoti su, iš pažiūros, visomis
prasmėmis pranašesniu Epafu, tačiau noras nugalėti savo draugą tampa
(savi)destrukcinis. Šiame konkurencinių kovų kontekste pasirodo Kiknas (Helijaus ir Klemenės įvaikis) - ramus, monotoniškas, liūdnas Faetono įbrolis, kuriam visą jo gyvenimą trūksta dėmesio iš aplinkinių, o ypatingai - iš įmotės Klemenės. Kiknas šiek tiek dėmesio sau išsireikalauja savo suicidiniais veiksmais, polinkiu į savižudybę ir kalbomis apie gyvenimo beprasmiškumą, įvairius būdus tobulai savižudybei. Marija, nėščia Faetono sužadėtinė ir mylimoji, kuri bando suvaldyti vidinį vaiką Faetone ir primena apie tai, kad vyras greitai ir pats taps tėvu, tad varžymasis dėl galios kitiems yra beprasmis, tačiau Marija lieka neišgirsta. Varžydamasis su Epafu, Faetonas jaučiasi tinkamai neįvertintas ir teigia, kad draugas laimi prieš jį tik dėl savo tėvų turtų, o pats prisipažįsta besijaučiantis nuskriaustas dėl to, kad yra priverstas sėdėti viešbučio registratūroje. Jausdamas nuoskaudą dėl nepatirtos tėviškos meilės ir nepilnavertiškumo, noro įgyti galią kitiems, Faetonas pareikalauja iš savo tėvo Helijaus atiduoti tai, kas Helijui yra svarbiausia. Ar Helijus nepadarė klaidos, perleisdamas viešbutį Faetonui? Ar Faetonas sugebės išsaugoti tai, ką daugybę metų kūrė jo tėvas? Ar jis išliks savimi?</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis yra paremtas antikos laikų mitu apie Saulės dievo Helijaus ir okeanidės Klemenės sūnų Faetoną, kuris, trokšdamas galios, paslapčia nusprendžia važnyčioti Helijaus saulės vežimą dangumi, tačiau nepajėgia suvaldyti žirgų, ko pasekoje žūsta pats ir vos liepsnose nesudegina Žemės. Mitas nebūtų mitu, jei bėgant metams jo aktualumas neišliktų. "Hotel Universalis" puikiai pavaizduojamas šiuolaikinės kartos troškimas valdyti ir daryti įtaką kitiems, neįvertinant valdžios kainos ir galimų pasekmių, žinomumo ir galios siekimas neturi ribų, tačiau visa tai norima pasiekti neįdedant pastangų, neturint ypatingo unikalumo ar talento. Žinomumo trokštama net nesuvokiant, kam jis yra reikalingas ir kur jį galima panaudoti. Tai - tarsi noras pasiekti Saulę - visi trokšta to, lygina su Olimpo viršūne, tačiau nežino, kodėl to nori ir ką su tuo daryti. Faetonas, varžydamasis su savo draugu, pamiršta savo moralines vertybes (nesirūpina besilaukiančia Marija, neskuba jos vesti), manipuliuoja aplinkinių jausmais (Klemenės ir Helijaus, taip išsireikalaudamas savo užgaidų patenkinimo), žemina savo įbrolį ir viešbutyje daugybę metų dirbančius darbuotojus. Jis tampa saule visoje viešbučio bendruomenėje, aplink kurį turi suktis visų kitų žmonių interesai ir dėmesys, ir netgi Kikno padažnėję bandymai nusižudyti jo nesujaudina. Anaiptol, Faetonas nori padėti Kiknui nusižudyti, suorganizuodamas jam laidotuvių procesiją. Pasikeitus viešbučio savininkui, įvyksta moralinis perversmas, vedamas aklo noro būti galingu, tačiau norėdamas pajausti pasitenkinimą ir aplinkiniams įrodyti savo įgytą galią, Faetonas tampa pražūtinga būtybe.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šioje pjesėje puikiai pavaizduojamas šiuolaikinio jaunimo vertybės ir moraliniai tikslai, savotiško bendravimo su tėvais ir aplinkiniais ypatumai, kurie moraliniu požiūriu tampa destruktyvūs bendravimo principams. Šiuo metu vis daugėja jaunosios kartos atstovų, kurie tampa priklausomi nuo technologinės komunikacijos būdų ir kitų žmonių pripažinimo. Dabar įvairūs reiškiniai, tokie kaip grožis, skonis, spalvos, asmens savivertė yra pamatuojami mygtuko "like" paspaudimais socialiniuose tinkluose ar tiesioginės transliacijos žiūrovų skaičiumi, kas individe augina savąjį Ego, taip suteikiamas abejotinos reputacijos ir reikšmės visuotinis (bent jau taip mano individas) pripažinimas ir įgyjama tam tikra galia daryti įtaką kitiems. Stebėjau spektaklį ir visa tai išjaučiau širdimi, kas manyje sukėlė liūdesį dėl esamos ir būsimų mūsų kartų, kurių vertybė yra žinomumas, pasiektas avantiūromis, ir siekis būti galingu. Lengvai ir be jokių pastangų įgyta galia kitiems dažniausiai priveda prie moralinių nukrypimų, apie ką kalbama spektaklyje.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Kas liečia patį spektaklio pastatymą, nuoširdžiai rašau 10+. Mano nuomone, tai spektaklis, kurio visos dalys maksimaliai išpildytos: garso takelis, dekoracijos, aktorių parinkimas, šviesos efektai, tekstas, pjesės keliamų problemų aktualumas visuomenei, prasmingas, tačiau lengvai suprantamas tekstas, panaudotos vaizdinės priemonės. Tikrai, po šio spektaklio labai norėjosi paspausti ranką padėkojant visai kūrybinei grupei už sukurtą stebuklą teatro scenoje. Viskas buvo parinkta tiesiog puikiai, nieko netrūko ir nieko nebuvo per daug. Spektaklis įtraukė ir visą laiką nepaleido, už ką ir esu labai dėkinga. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, spektaklis man labai patiko. Dar dabar, praėjus tiek laiko po spektaklio, negaliu pamiršti jo emocijos. Turiu prisipažinti, kad spektaklio buvau taip sužavėta, jog savo bendradarbiams nedaviau ramybės pasakojimais apie matytą spektaklį. Tai spektaklis, skirtas jaunimui, lyg "Roberto Zucco" pratęsimas, nes spektaklis nėra lengvas, tačiau prasmingas; aktualus didžiajai daliai visuomenės, o keliamos problemos vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną iš mūsų; kupinas simbolių, kurių prasmę supras ir dabartinės kartos atstovai; jis puikiai iš šono parodo šiuolaikinio jaunimo vertybines ydas. Atrodo, dar tiek daug norėčiau parašyti apie šį spektaklį, mintys liejasi it upės vaga, tačiau pritrūksta žodžių apibūdinti tai, ką patyriau spektaklyje, todėl kviečiu visus, jaunus ir vyresnius, pačius pamatyti spektaklį "Hotel Universalis". </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
P.S. Paskutinė spektaklio scena mane tiesiog nuginklavo! </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe width="320" height="266" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/YYjXW9GOcK8/0.jpg" src="https://www.youtube.com/embed/YYjXW9GOcK8?feature=player_embedded" frameborder="0" allowfullscreen></iframe></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe width="320" height="266" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/5XLzY1Unmns/0.jpg" src="https://www.youtube.com/embed/5XLzY1Unmns?feature=player_embedded" frameborder="0" allowfullscreen></iframe></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau apie šį spektaklį rasite <a href="https://miltinio-teatras.lt/premjera-hotel-universalis-i-bruckute/" target="_blank">ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="https://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JMDT</a> </div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-77514157662927703022019-03-05T20:16:00.004+02:002019-03-05T20:16:54.527+02:00Igno Šeiniaus "Zygfrydas"<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgZ-qE5shskZYneC7X-4HcrNct9nmA_rPBx-qgSB4b0pfnS1pa0hyphenhyphenn_EGP3rsjJCnNfScQyexMSZKKTxbW0aauFkP-D-AYok3wWL4qN4xvwXdzReYAxhuM0Jl9acf3771zFwHyVC2NTi3Bl/s1600/47162455_2008119985944605_8343740293429854208_n-1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="365" data-original-width="459" height="254" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgZ-qE5shskZYneC7X-4HcrNct9nmA_rPBx-qgSB4b0pfnS1pa0hyphenhyphenn_EGP3rsjJCnNfScQyexMSZKKTxbW0aauFkP-D-AYok3wWL4qN4xvwXdzReYAxhuM0Jl9acf3771zFwHyVC2NTi3Bl/s320/47162455_2008119985944605_8343740293429854208_n-1.jpg" width="320" /></a></div>
Vasario 3-osios vakaras, sekmadienis, bylojantis apie tai, kad žiema dar neketina sudėti ginklų ir lengvai pasiduoti pavasariui. Žemė apklota baltu sniegu, kurio baltumas primena apie dvasinio tyrumo prasmę dorai ir išmintingai asmenybei. Taip tylu, ramu ir gera širdyje, ir visa tai būdinga šaltai žiemai, kuri verčia susimąstyti apie laiko tėkmę ir kitus, individualiai svarbius dvasinius dalykus. Kalbant apie dvasinį tobulėjimą ir sielos praturtinimą išmintimi, žmonės, kurie yra motyvuoti "pagydyti" savo sielas ir vakarą prieš sunkius artėjančius savaitės darbus norintys praleisti prasmingai šį vakarą juda link Juozo Miltinio dramos teatro, kuriame premjera - "Zygfrydas" - dviejų dalių mokumentinė satyra pagal Igno Šeiniaus romaną "Siegfried Immerselbe atsijaunina". Spektaklis vyks teatro scenoje, tad būsimi žiūrovai skuba kuo greičiau susirasti sau patogiausią vietą spektaklio žiūrėjimui. Patogiai įsitaisau vienoje iš paskutinių eilių ir, kartu su visais susirinkusiais, laiko mašina pasileidžiu į 1934 metų Vokietiją, kurioje vyksta svarbūs istoriniai reiškiniai.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklio pagrindinis veikėjas - Zygfrydas Immerselbe - yra rasių teorijos pradininkas ir vadas, Vokietijoje įkūręs pirmąjį žmonių rasių muziejų, kuriam vadovauja. Vyras yra tikras nacionalistas, pasiryžęs Vokietijai ir jos valdžiai paaukoti savo gyvybę, apie tokius savo ketinimus drąsiai dalinasi su savo aplinkoje esančiu patikėtiniu ir darbuotoju. Netikėtai Zygfrydas sulaukia skaudžios žinios iš vadovybės - jis, dėl savo vyresnio amžiaus, nėra reikalingas Reicho valdžiai, nepaisant jo besąlygiško atsidavimo. Zygfrydui dėl jo pervargimo įsakoma išeiti ilgalaikių atostogų, ką rasių teorijos vadas įvertina kaip tiesioginę grėsmę jo socialinei padėčiai tuometinėje visuomenėje, tad Zygfrydas nusprendžia atsijauninti. Vyras sužino, kad viename iš Šveicarijos miestų profesorius - gydytojas atlieka specialias procedūras, kurių dėka žmogus atjaunėja, tad vyras ryžtasi šiai avantiūrai ir nuvyksta vizitui pas profesorių. Po Zygfrydo apžiūros ir atliktų tyrimų rezultatų apžvalgos, profesorius nusprendžia vyrui taikyti praktikuojamą atjauninimo programą, tačiau informuoja, kad po atliktos procedūros Zygfrydo gyvenimas gali kardinaliai pasikeisti, nes į jo organizmą bus perkeliamos kito žmogaus chromosomos, kas yra labai pavojinga. Vedamas didžiulio noro ir pareigos būti naudingu Vokietijai, Zygfrydas nepaiso profesoriaus perspėjimų ir sutinka atlikti jauninimo procedūras. Po atliktos operacijos Zygfrydą ištinka bene blogiausias galimas scenarijus aršiam nacionalistui ir rasių teorijos vadui - jis atsibunda, būdamas žydu. Kaip ji medicininė klaida pakeis Zygfrydo gyvenimą? Ar jaunystė gali pakeisti įsisenėjusią pasaulėžiūrą?<br />
<br />
Tai - mokslinės fantastikos kūrinys, kuriame nagrinėjamos globalios socialinės problemos, aktualios yra dabartinei visuomenei. Ignas Šeinius šiame savo romane numatė A. Hitlerio patekimą į Vokietijos valdžią ir galimą antisemitinę neapykantą žydų tautai, galimai kilsiančias politines ir istorines grėsmes žmonijai. Žvelgiant iš dabarties istorijos perspektyvos, "Siegmund Immerselbe atsijaunina" romanas lyg pranašiškai pažvelgė į artimą ir labai tikslią ateitį, kuri pakeitė viso pasaulio istoriją.<br />
<br />
Spektaklyje labai patiko dekoracijos, aktorių kostiumai, paliekantys vietos žiūrovo interpretacijoms. Suvokiu, kad tiek kostiumai, tiek ir minimalios, tačiau labai efektyvios dekoracijos turėjo brangiai kainuoti tiek finansine, tiek kūrybine prasme. Universalūs šviečiantys stalai, sidabriniai kostiumai atrodė unikaliai ir simbolizavo technologinę ateitį, kas sukūrė savotišką kontrastą tarp praeities ir ateities.Taip pat labai patiko spektaklio garso takelis ir sukurta šokių atmosfera. Bet labiausiai patiko Gyčio Ivanausko vaidyba, su kuo labiausiai norėjau susipažinti iš žiūrovo prizmės. Tikrai likau sužavėta profesionalumu ir kūno kalba.<br />
<br />
Taigi, "Zygfrydas" man patiko savo unikalumu ir šiuolaikiškumu, minimalistinėmis, tačiau efektyviomis dekoracijomis, trankiu ir "išjudinančiu" garso takeliu ir istorine prasme šiuolaikinei visuomenei. Spektaklį rekomenduočiau pamatyti JMDT mėgėjams, kurie norėtų susipažinti su kitokio stiliaus spektakliu, taip pat tiems, kuriems patinka Igno Šeiniaus kūryba ir istorija.<br />
<br />
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite paspaudę <a href="https://miltinio-teatras.lt/zygfrydas/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="https://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-11392735543388923132019-03-03T10:37:00.003+02:002019-03-03T10:37:50.350+02:00Mato Vildžiaus "Sapiens". Utopija, kurioje auga Alisa<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhsYhmmksGS7X4iOLOdKQVjPCU-DeUHIaVPU-SViSmhwRygdsyaWVNLpAUT9Lg9tHF68OzJJ1MjMqV5lYiUNTcQMHqfxAmfq0SdysEHqcDOrVZGqna8ewqP1pYX6luI7CC56bAnv4_qSdK3/s1600/391_Premjera-Spektaklis-Sapiens-.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="501" data-original-width="960" height="167" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhsYhmmksGS7X4iOLOdKQVjPCU-DeUHIaVPU-SViSmhwRygdsyaWVNLpAUT9Lg9tHF68OzJJ1MjMqV5lYiUNTcQMHqfxAmfq0SdysEHqcDOrVZGqna8ewqP1pYX6luI7CC56bAnv4_qSdK3/s320/391_Premjera-Spektaklis-Sapiens-.jpg" width="320" /></a></div>
Šaltas ir nejaukus vasario 17-osios vakaras. Skubėdama lekiu link Juozo Miltinio dramos teatro durų, kad nepavėluočiau į ilgai lauktą premjerą, tačiau pasikabinusi savo striukę sužinau, kad spektaklis vėluos. Giliai atsidustu supratusi, kad visgi veltui bėgau, rizikuodama paslysti ant žiemos išdaiga tapusio plikledžio, nes... geriems dalykams visgi reikia laiko. Patogiai įsitaisau antrame teatro aukšte ir, žiūrėdama į vakaro paslapties apgaubtą miestą, dvasiškai kaupiuosi spektakliui. Premjera "Sapiens", į kurią visi bilietai buvo išpirkti, nors teatre žmonių neįprastai mažai. Akimirkai sunerimstu, pamaniusi, kad galbūt atėjau ne man skirtą dieną, tačiau pasižiūrėjusi į savo bilietą nusiraminu - viskas tvarkoje. Pagaliau visi žiūrovai yra kviečiami užeiti į mažąją teatro salę, kur lyg ko bijodami lėtai užeina žmonės. Nors ir kėdžių buvo žymiai mažiau nei įprasta, visos jos buvo užimtos, ir tai spektakliui suteikė tam tikrą prasmę. Prasidėjus spektakliui mintyse prisipažįstu sau, kad šio susitikimo su teatru tikrai vertėjo laukti.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis vyksta dabar ir čia. Pagrindinė veikėja - Alisa - dirbtinis intelektas, kuriam suteiktas humanoidinis moters kūnas. Alisos kūrėjai, korporacija <i>"Homo Deus"</i>, skiria jai užduotį - patobulinti <i>homo sapiens</i> rūšį. Alisai įdiegiama įvairi informacija apie žmones, jų panašumus ir skirtumus, tačiau dirbtinis intelektas negali suprasti, kuo žmogus skiriasi nuo jos pačios. Viešų pristatymų metu Alisa, bendraudama su žiūrovais, bando išsiaiškinti, kodėl ta pati <i>homo sapiens</i> rūšis renkasi skirtingus dalykus, kas sąlygoja jų logika ir skaičiavimais nepagrįstus pasirinkimus bei kodėl žmonės atlieka tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, meluoja, ironizuoja, pokštauja. Spektaklyje atspindimas ne tik kūrėjo ir jo kūrinio santykis, bet ir būdas žmonėms kalbėti apie žmones, pasinaudojant naujausiomis technologinėmis inovacijomis. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie žmogaus, kaip Dievo kūrinio, unikalumą kitų gyvybės formų Žemėje kontekste. Spektaklyje puikiai pavaizduojami skirtumai tarp dirbtinio intelekto ir gyvo žmogaus, mąstymo principų, vertybių, poreikių bei ketinimų. Pilotiniu bandymu dirbtiniam intelektui įsitvirtinti mūsų visuomenėje tampa humanoidas Alisa, kurią į "laisvę" išleidžia jos kūrėjai tikėdami, jog Alisa jau suprato žmogaus vertę ir nenorės užvaldyti žmonijos. Tai mokslinės fantastikos kūrinys, leidžiantis pamatyti alternatyvią ir, istoriniu aspektu, artimą ateitį, kurios vis dar nesuvokiame arti savęs. Tai galimybę prisiliesti ir iš arčiau susipažinti su ateitimi, kurioje galbūt kiekvienas iš mūsų būsime vertinami tam tikra reitingavimo sistema, kuri nulems tolimesnį mūsų socialinį gyvenimą. Utopinė - fantastinė mintis, kad vieną dieną mūsų visuomenėje atsiras daugiau humanoidinių dirbtinio intelekto apraiškų tampa realistiškesnė, o "Sapiens" dėka galime su tuo susipažinti realiu laiku dabar ir čia.<br />
<br />
Aptariant pačio spektaklio pateikimą ir apipavidalinimą, tai turbūt pirmasis mano matytas spektaklis JMDT, kuriame naudojama projekcinė siena, kuri spektakliui, o ypač dirbtinio intelekto emociniam pajautimui, suteikė didžiulę prasmę. Patiko garso ir šviesos efektai, parinktas garso takelis ir netgi tai (kas man nėra įprasta), kad viskas vyko labai arti kiekvieno iš mūsų. Dar dabar prisimenu tas juodas ir emociškai "tuščias" akis, žvelgiančias į mane, kas pakvietė mane susimąstyti apie emocijų išraiškos prasmę. Grožėjausi aktorės Adelės Šuminskaitės įsikūnijimu į negyvą objektą, maksimaliai "atjungiant" visas galimas žmogiškumo apraiškas. Stebėjai ir mėgavausi profesionalumu, o mintyse mąsčiau, kiek visgi laiko ir pastangų prireikė aktorei, kad iš gyvos moters pataptų robotu?<br />
<br />
"Sapiens" yra antroji diptiko, kuriuo siekiama kritiškai ir kūrybiškai pažvelgti į netolimą ateitį, dalis. Pirmoji dalis, pavadinimu "y: Alisa" pristatyta 2018 m. lapkritį Oskaro Koršunovo teatre/ Vilniaus miesto teatre. "Sapiens" yra bendra Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro ir meninio sindikato "Bad rabbits" teatro koprodukcija. <br />
<br />
Taigi, spektaklis man labai patiko savo kitoniškumu ir inovatyvumu teatro scenoje. Prisipažinsiu, nesu mokslinės fantastikos mėgėja, tačiau šis spektaklis mane privertė kiek kitaip vertinti šį žanrą. Buvo įdomu susipažinti ir patirti, kas (galbūt?) laukia mūsų netolimoje ateityje, vaizduotėje susikuriant savo asmeninę ateities viziją ir permąstant, kokios galimos grėsmės laukia visuomenės kaip sistemos. Spektaklis šiuolaikiškas, kupinas dabartinių technologinių terminų ir informacijos, tad spektaklis patiks visoms kartoms, kurios nori susipažinti su fantastine ateities vizija. Spektaklis nėra lengvas, tačiau paliečia sielą ir dvasią, pakviečia mąstyti ir permąstyti tam tikrus gyvenimiškus klausimus.<br />
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę <a href="https://miltinio-teatras.lt/premjera-sapiens-m-vildzius/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="http://miltinio-teatas.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-44539776691446309512019-02-03T15:30:00.002+02:002019-02-03T15:35:33.271+02:00T. Bernhard "Teatralas" arba kaip didysis menas sukuria Narcisistines asmenybes<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj7aoNoPgxjZ2p3RmDvOQchwAHTdlOhwHmyJJ7XkRfWyZo3phyi6AENbdznLWVOPuUOJ74-djh1BbD-x0gK4LLr_37IHU47Zrq3jxuCYJVYjQokt2Yj3UqirDnUZDaQQ8x6J0SAaFfESuDP/s1600/052f87da0ff5bc0eeccebe7039439f34.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="356" data-original-width="245" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj7aoNoPgxjZ2p3RmDvOQchwAHTdlOhwHmyJJ7XkRfWyZo3phyi6AENbdznLWVOPuUOJ74-djh1BbD-x0gK4LLr_37IHU47Zrq3jxuCYJVYjQokt2Yj3UqirDnUZDaQQ8x6J0SAaFfESuDP/s320/052f87da0ff5bc0eeccebe7039439f34.jpg" width="220" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Priešpaskutinis sausio ketvirtadienio vakaras, už lango - savo darbus įpusėjusi žiema. Žiema visą žemės paviršių padengusi storu balto sniego užklotu ir tik siauri takeliai veda žmones link įvairių vietų, kiekvieną žingsnį sniegui lydint tik jam būdingu girgždesiu. Vienas tokių takelių veda link Juozo Miltinio dramos teatro, kuriame šį vakarą teatro mylėtojų dėmesys nukryps į premjerą - Thomo Bernhald pjesę "Teatralas". Spektaklio vieta numatyta keista, tačiau po truputį įprasta spektaklių erdve tampanti teatro laboratorija, link kurios nedrąsiai eina žiūrovai ir būsimų įvykių liudininkai. Prieš įeinant į spektaklio vietą, ant durų pasitinka užrašas, kuriuo įspėjama apie tai, jog pavėlavusieji yra neįleidžiami, ir tai nėra tik tuščia informacija, anaiptol, į šioje salėje vykstančius spektaklius vėluoti negalima. Atėjus į minėtą patalpą pastebiu apnuogintas, niekuo neypatingas sienas ir laisvą erdvę patalpos viduryje, nebuvo matyti jokių, spektakliams būdingų, dekoracijų ir tai atrodė keistai. Susirinkę žmonės lyg kažko gėdydamiesi ar bijodami suklysti renkasi sau vietas, o susėdę - it paslaptis vieni kitiems šnabžda apie savo lūkesčius spektakliui, ir visa tai kuria ypatingą, tik teatrui būdingą atmosferą, kurioje norisi būti kuo ilgiau. Patogiai įsitaisau pačiame viršuje ir besąlygiškai pasiduodu būsimai emocinei avantiūrai. Nuojauta manęs neapvilia - premjera verta kiekvienos minutės!</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Veiksmas prasideda aktoriaus Bruskono ir vietinės smuklės savininko pokalbiu apie būsimą spektaklį. Bruskonas - didžiulės šlovės ir pripažinimo sulaukęs aktorius, vaidinęs didžiausiose to meto scenose, valstybinio teatro talentas, kuris nusprendžia savo komediją statyti vienoje iš Vokietijos provincijoje Uchbache esančių smuklių, tikėdamasis, kad didis menas neturi ribų ir gali būti pateikiamas net ir smuklėje. Tokiu Bruskono sprendimu džiaugiasi smuklininkas, stengdamasis patenkinti visus, galbūt pačius keisčiausius, Bruskono norus. Tuo tarpu Bruskonas, atvykęs į smuklę kartu su savo šeima, pradeda manyti, kad sąlygos statyti spektakliui nėra tinkamos "didžiajam menui" ir valstybinio teatro aktoriui, todėl išreiškia nepasitenkinimą viskuo, kas yra aplinkui. Nepaisydamas žmogiškosios pagarbos kitam žmogui, savo pyktį išlieja ant ramaus būdo smuklininko, kuris stengiasi užgniaužti savo pyktį Bruskonui. Iš pradžių Bruskono bendravimas yra oficialus, linkęs į nuoširdumą, tačiau palaipsniui aktorius išlaisvina savo vidinį egoizmą, kuris pasižymi nuolatiniu burbėjimu dėl visko, net ir dėl savo paties šeimos narių. Susiklosčius tokiai situacijai iškyla klausimas - ar visgi Bruskonui pavyks pastatyti spektaklį provincijos smuklėje?</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie didžiojo teatro atstovą, narcisistinę asmenybę, kuri žmoguje užgožia visą humaniškumą ir meilę kitiems. Bruskonas - tipinis narcisistinės asmenybės pavyzdys, jaučiantis meilę ir pagarbą tik sau, aukštinantis save ir niekinantis kitus, tuo tarpu net ir savo žmoną su vaikais. Pastaruosius Bruskonas vadina antitalentais, kaltina dėl visų savo nesėkmių, dėl paties priimtų sprendimų, kurie dabar atrodo absurdiški. Jis neturi empatijos jausmo, savo vaikus lygina su pačiu savimi ir reikalauja net jam pačiam nesuprantamų dalykų, visiškų absurdiškumo apraiškų. Jo žmona - taip pat aktorė, žymiai jaunesnė graži moteris, kuri viso spektaklio metu neištaria nei žodžio, nes psichologiškai yra sužlugdyta savo vyro kaltinimų ir paniekos dėl kadaise padarytos klaidos spektaklio metu. Bruskono vaikai taip pat įtraukiami vaidinti į įvarius spektaklius, nuolat turi būti nuolankūs savo tėvui ir jo užgaidoms, tačiau abu vaikus vienyja tas pats jausmas - pyktis tėvui ir jo narcisizmui. Aktorių šeima puikiai iliustruoja tikrąją kiekvieno iš mūsų kasdienybę, kur mums kiti primeta tam tikrus vaidmenis, kuriuose turime veikti, taip pat ir mes patys nusprendžiame, kokius vaidmenis turėtų atlikti kiti. Tėvas, savo požiūriu ir lūkesčiais primena šeimos tironą, kuris reikalauja to, kas galbūt kitiems nėra priimtina, nėra duotybė. Prielaidą, jog visi negali būti tobulais aktoriais, Bruskonas laiko nesąmone ir, net ir pats įvardindamas savo nepakartojamo talento unikalumą, reikalauja to paties talento iš kitų šeimos narių, nors tokią galimybę veiksmo metu pats nuneigia. Aktoriaus monologai, diskusijos su smuklininku ir pačiu savimi, sukuria galimybę pažinti galbūt realų tokio pripažinimo sulaukusių aktorių vidinį pasaulį. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šiame spektaklyje žiūrovas gali pamatyti, kaip tuščia, buitinę erdvę primenanti patalpa be dekoracijų ir įmantrių spalvų efektų palaipsniui tampa teatro scena, pilna įvairių detalių. Scenos dekoracijose paliekama erdvė žiūrovo interpretacijoms, nukreipiant tam tikra linkme. Minimalūs šviesų efektai, minimalistinė aplinka ir pagrindinis pjesės veikėjas, į spektaklį įnešantis didžiulę, ryškią spalvą - spektaklio pagrindas - lyg paradoksaliai parodantis, kad teatras gali būti kuriamas bet kur ir bet kada, net ir minimalistinėmis sąlygomis. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Turiu prisipažinti, kad žiūrėdama spektaklį, į jį negalėjau įsitraukti taip, kaip to norėjau. Didžiai gerbiamas aktorius Albinas Keleris savo atliekamu vaidmeniu priminė man labai svarbų artimą žmogų, kurio šiame pasaulyje jau nebėra, todėl didžiąją spektaklio dalį buvau pasinėrusi į sentimentus. Nepaisant to, širdyje man buvo labai šilta ir gera, tačiau kartu ir liūdna. Tuo tarpu buvo įdomu praktiniu požiūriu pamatyti narcisistinės asmenybės pavyzdį teatro scenoje, kas mane praturtino kaip specialistę, pakvietė susimąstyti apie mane supančius žmones. Tie pamąstymai, "užgrobę" mano mintis ir sielą, dar ilgai nepaleido manęs, todėl ilgą laiką negalėjau rašyti apie šį spektaklį. Tiesa ta, kad visko, ką jaučiau spektaklio metu ir ką jaučiu dabar, rašydama apie jį, negaliu visiškai perteikti žodžiais, todėl labai tikiuosi, kad šios recenzijos skaitytojas taps ir "Teatralo" žiūrovu, norėdamas iš arčiau susipažinti su tikrojo teatro gimimo užkulisiais. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Pasibaigus spektakliui, žiūrovai dar ilgai liko savo vietose. Galbūt dėl to, kad bijojo paleisti spektaklyje užgimusią emociją, o galbūt nenorėjo būti įžūlūs ir premjeros atmosferą perskrosti savo žemiškais rūpesčiais, tačiau einant link rūbinės teatre sklandė keista ramuma, susimąstymas. Turbūt palietė. Turbūt palies ir kitus. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<i>"Visą gyvenimą tarnaujame kvailybei. Mes tiesiog esame tam pašvesti."</i></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe width="320" height="266" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/QqBdVIIHPIs/0.jpg" src="https://www.youtube.com/embed/QqBdVIIHPIs?feature=player_embedded" frameborder="0" allowfullscreen></iframe></div>
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/premjera-teatralas-t-bernhard/" target="_blank">ČIA</a> </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a> </div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-28073572439561550852018-11-22T23:34:00.003+02:002018-11-22T23:34:33.540+02:00E. Matulaitės "Kokio gražumo saulė". Mažas saulės spindulėlis tamsiuose istorijos puslapiuose<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiyuwHhtwk3Wd8-P0MvVSqRCq4MUDXFfdHsnBzkhLGrJfJKMX7Gk3KcnVxKKpyfJaezdi8Ah-Vc4oCViww5-9fFUGrsen1gwMhdHNRWAuymdsmpx86TgQPXyary3KEgybRn82_W3cBFFOh4/s1600/81841890-d83e-11e8-bf5b-a32565f21459-rimg-w526-h275-dceeeeee-gmir.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="275" data-original-width="526" height="167" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiyuwHhtwk3Wd8-P0MvVSqRCq4MUDXFfdHsnBzkhLGrJfJKMX7Gk3KcnVxKKpyfJaezdi8Ah-Vc4oCViww5-9fFUGrsen1gwMhdHNRWAuymdsmpx86TgQPXyary3KEgybRn82_W3cBFFOh4/s320/81841890-d83e-11e8-bf5b-a32565f21459-rimg-w526-h275-dceeeeee-gmir.jpg" width="320" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Lapkričio 7-osios vakaras. Atrodo, kad ruduo pamiršo kelią grįžimui į mūsų gamtą, nors nuo medžių nukritę lapai jau gerokai anksčiau ryškiomis spalvomis nuspalvino pakeles. Kažkaip keistai gera ir ramu širdyje. Ramiu, lėtu žingsniu lyg nujausdama būsimus įvykius, patraukiu link Juozo Miltinio dramos teatro. "PREMJERA" - su džiugesiu sau kartoju mintyse ir apsidairiusi suprantu, kad ne aš viena tokiu tik rudeniui būdingu ėjimo tempu judu link mūsų laukiančios laiko mašinos. Vos tik nusirengusi savo paltą suprantu, kad šis spektaklio seansas bus ypatingas ne tik tuo, jog tai yra premjera, bet ir atmosfera, kurią netyčia (o gal ir tyčia?) sukurs susirinkę žiūrovai. Mano nuostabai, judant link teatro mažosios salės mane sustabdo teatro darbuotojas ir pakviečia užeiti bei patogiai įsitaisyti dar niekuomet nelankytoje mažoje teatro salėje, kurios durys mums besikalbant paslaptingai prasiveria. Su nekantrumu užeinu į salę ir, lyg norėdama pasislėpti nuo viso pasaulio, atsisėdu kažkur gale. Likus kelioms minutėms iki spektaklio pradžios apsidairau į pilnai prisipildžiusią salę ir suvokiu, kad šį vakarą žiūrovai ypatingi - tai žmonės, kurie tam tikra prasme yra susiję su tremties laikotarpiu, savo amžiumi įpareigojantys pasitempti ir šalia jų elgtis ypatingai drausmingai. Tą akimirką visai nevalingai susigėstu dėl savo jauno amžiaus ir menko gyvenimiško patyrimo, tačiau užgesus šviesoms, kartu su visais pasileidžiu į pasakojamą istoriją.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
XX a., Lietuva, pavasaris. Mergaitė, bėgdama lauku, pyksta ant ryškiai šviečiančios saulės, kurios spinduliai jai trukdo matyti saulę. Pykdama, tačiau kartu ir grožėdamasi didžiule ir ryškia saule, mergaitė prisipažįsta sau, kad nors ir negali gerai pažiūrėti į saulę, ji labai graži. Tuo metu rankutėje spausdama lašinių gabalėlį ji net baisiausiuose sapnuose negalėjo įsivaizduoti, kad būtent ši akimirka, kurios dabar ji tinkamai neįvertina, greitu metu taps tokia brangia... Dėl tuomet vykdomų masinių tremčių į Sibirą, mergaitė, kartu su šeima, yra pasiunčiami į kančios kelią Rusijos platybėse. Mergaitė per stebuklą lieka su mama ir mažesniu broliu, kurie sunkiai, tačiau ištveria ilgą, kelias savaites trukusią, kelionę iki tremties vietos. Protu nesuvokiamas šaltis, nuolatinė drėgmė, maitinimasis šiltu vandeniu, kuomet kūnas reikalauja maisto, gyvenimas "barakuose" antisanitarinėmis sąlygomis, gyvenamosios vietos keitimas, nuolatinis nuovargis ir nepakankamas poilsis - visa tai lydi tuometinę mergaitės kasdienybę, kuri savo išgyvenimus perteikia rašydama savo prisiminimus. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai istorija apie lietuvių tautai skaudų istorijos periodą, kuomet okupantai savo žiaurumą ir žmogiškųjų vertybių praradimą realizavo tokiais būdais kaip tremtys priverstiniams darbams į Rusijos gilumą - Sibirą. Dažnai žmonės be jokios kaltės ir įrodymų būdavo baudžiami viena skaudžiausių bausmių - atskyrimu nuo savo tėvynės, šaknų ir artimųjų. Šioje istorijoje gausu tikėjimo gyvenimu, kuomet aplinka yra paskendusi tamsoje ir neviltyje. Vienomis didžiausių vertybių yra keliamos besąlygiška meilė, pasiaukojimas dėl kito, išlikimas morališkai teisingu žmogumi net ir sunkiausiu gyvenimo periodu, kuomet tenka kovoti dėl išgyvenimo. Moteriška stiprybė ir motiniški instinktai it variklis veda į priekį moterį, kuri atskirta nuo savo tėvynės ir vyro, netekusi mažylio ir besirūpinanti dukrele gali perbristi giliausias pusnis vardan mažo kąsnelio maisto. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Nelabai mėgstu monologus, nes jie savotiškai mane migdo, tačiau šis mane sukrėtė. Spektaklio aplinka buvo ganėtinai intymi, o pasakojamos istorijos prasmę sustiprino teatro salėje susirinkę taip pat tremtyje buvę žmonės. Netyčiomis karts nuo karto pamatydavau žiūrovų ašaras ir bandydama įsivaizduoti, kad tie žmonės visa tai patyrė patys, susigraudinau pati. Supratau, kad visos dabartinės mano (o ir turbūt didžiosios dalies šiuolaikinio jaunimo) problemos yra niekai, palyginus su kuo, kuo gyveno mano amžiaus žmonės prieš beveik šimtmetį. Turint tokį suvokimą, kiekvienas oro įkvėpimas man tapo žymiai brangesnis nei buvo iki tol. Galbūt prie tokios emocinės savijautos prisidėjo ir neseniai kino teatre matytas filmas "Tarp pilkų debesų", kuris perteikiamais išgyvenimais yra labai panašus į spektaklį, tačiau tai nėra labai svarbu. Svarbiausia, kad tai privertė mane iš naujo įvertinti tai, ką turiu kiekvieną dieną, ir dar labiau vertinti tą didžiulę ir savo spinduliais žmonių kūnus glostančią saulę, kuri čia, tėvynėje, šviečia visai kitaip nei tremtyje (emigracija juk irgi savotiška tremtis?). </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, spektaklį vertinu <b>labai gerai</b>, nes keliama tema yra aktuali ne tik ankstesnėms kartoms, kurios gyveno tuo laikotarpiu, tačiau ir dabartiniam jaunimui, manančiam, kad sunkiai gyvena ir jau blogiau būti nebegali. Tema aktuali ne tik savo istorine verte, tačiau ir atsižvelgiant į dabartines visuomenės aktualijas - didžiulė jaunimo emigracija į svetimas šalis, išsižadant, o galbūt ir neturint kito pasirinkimo paliekant savo tėvynę ir ieškant skanesnio kąsnelio. Skaudi istorija, persmelkta viltimi ir pasiaukojimu, perteikiama nuostabios aktorės lūpomis, panaudojant minimalias dekoracijas - visa tai taip paliečia širdį... Tad spektaklį <b>REKOMENDUOJU</b> tiems, kurie buvo tremtyje ar gyveno tuo baisiu istoriniu laikotarpiu, kad galėtų prisiminti apie skaudžius, tačiau prasmingus savo išgyvenimus; vyresnių klasių moksleiviams, norintiems apie tremtis į Sibirą sužinoti ne tik iš istorijos vadovėlių, bet ir tikrų, realių žmonių pasakojimų, pasitelkiant teatro sceną; tiems, kurie mėgsta istoriją ir pasakojimus, susijusius su Lietuvos istoriją; taip pat visiems tiems, kurie nori iš naujo įvertinti tai, ką turi. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis mane palietė ir privertė susimąstyti, todėl žinau ir tikiu, kad tai palies ir Jus!</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/renginys/kokio-grazumo-saule-e-matulaite/" target="_blank">ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-63737285033021818052018-05-14T23:25:00.001+03:002018-05-14T23:25:32.691+03:00Bernard - Marie Kolteso "Roberto Zucco" arba plona riba tarp normalumo ir beprotybės<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZ4XAFaLTrr5A3b9Xk6NIGTvrzmoU6mov3vCUD1BoMTjvLpKCtIqr2V6tSVaK1E8txT8JTPD9j8HXz-bT5tOl1raXKdWxCh6C0FQ1y0IIZvm8u-7_8IvgIWWFDPSNzXHT6E7nbv3lVxPXI/s1600/1280x1024_1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="708" data-original-width="885" height="256" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZ4XAFaLTrr5A3b9Xk6NIGTvrzmoU6mov3vCUD1BoMTjvLpKCtIqr2V6tSVaK1E8txT8JTPD9j8HXz-bT5tOl1raXKdWxCh6C0FQ1y0IIZvm8u-7_8IvgIWWFDPSNzXHT6E7nbv3lVxPXI/s320/1280x1024_1.jpg" width="320" /></a></div>
Vienas pirmųjų gegužės vakarų, kvapą gniaužiančiu artėjančia vasariška kaitra ir nerūpestinga laisve (įsi)mylėti. Turiu omeny vasarišką meilę, kurią tą vakarą sutikau JMDT dekoratyvinėse patalpose, virtusiose teatre scena. Susirinkę žiūrovai nerimastingai žvilgčiojo į laikrodį ir konstatavo visiems aiškų faktą, kad spektaklis vėluoja, o buvo ir tokių, kurie savo pasipiktinimą dėl susidariusios situacijos išreiškė ne tik kandžiodami savo apatinę lūpą ar bumbėdami, tačiau nepasitenkinimo žodžių sulaukė ir teatro darbuotojai, kurie it karžygiai mūšyje atlaikė pasipiktinimo ugnį. Stebėdama minėtus susirinkusiuosius, sielos gelmėse kartojau sau, kad tokia situacija nėra veltui ir kad spektaklis bus daugiau nei vertas vėlavimo, o visi tie, kurie šiuo metu pyksta dėl jau visuomenėje mada tapusio nepunktualumo, liks sužavėti ar, mažų mažiausiai, paliestomis sielomis ir apimti susimąstymų. Mano nuostabai, neklydau. Ištiksėjus dar kelioms vėlavimo minutėms, teatro darbuotojos maloniai pakvietė visus teatro lankytojus eiti kartu į neįprasta spektaklio vietą - teatro dekoracijų gaminimo patalpas, kupinas violetinės spalvos. Užėjus į teatru virtusią patalpą pastebėjau, kad spektaklis vyksta jau dabar, todėl patogiai įsitaisiau ir laukiau, kaip dar mane nustebins teatras. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Ant sofos sėdintis susigūžęs, gaubtuvu galvą užsidengęs kalėjimo prižiūrėtojas nervingai valgo košę. Vyro monologas su pačiu savimi skamba kaip susidvejinusios asmenybės pokalbis su savimi. Kalėjimo prižiūrėtojas nervingai reaguoja į kiekvieną garsą manydamas, kad kažkas bando pabėgti, todėl jis nuolat bando patikrinti savo nuogąstavimus. Palubėse, ant patalpoje esančio metalinio tiltelio, sėdi Roberto Zucco ir lyg žaisdamas perdėtu sargybinio jautrumu, sukelia kokį nors pašalinį garsą, o pats pasislepia ir stebi prižiūrėtojo veiksmus. Vėliau veiksmas persikelia į Roberto šeimos namus. Besitvarkydama namuose, moteris išgirsta beldimą į namų duris. Pravėrusi duris ir pamačiusi, kad už namų durų stovi jos sūnus, staiga užtrenkia duris šaukdama, kad sūnaus neįsileis, nes jis neseniai nužudė savo tėvą ir turėtų būti kalėjime, savo nusiteikimą užtvirtindama grasinimais iškviesti policiją. Sūnus Roberto nenuleidžia rankų ir patenka į šeimos namus, kur išsako prašymą duoti jam jo kereiviškus drabužius, tačiau motina atsako, kad drabužių neduos, nes jie yra nešvarūs ir susiglamžę, bet Roberto nenurimsta. Po ilgų įkalbinėjimų, moteris patenkina sūnaus prašymą ir atiduoda į šiukšlių maišą sudėtus drabužius, Roberto apkabina savo motiną, einančią tolyn nuo jo ir... pasmaugia. Pražudęs vieną artimiausių žmonių, Roberto, pasiėmęs minėtus drabužius, išeina iš namų ir pasileidžia eiti per pasaulį, vedamas savo chaotiškų minčių.<br />
<br />
<i>"Ginklai, tylinčios sirenos, atmerktos mūsų akys, kada visi miega -
beprasmiška spoksoti į nieką ir pastačius ausis klausytis nieko"</i><br />
<br />
Spektaklis ypatingas tuo, kad jo veikėjas buvo reali asmenybė, todėl manau, kad svarbu papasakoti apie tikrąjį Roberto. Taigi, Roberto Succo buvo reali asmenybė, kuri 9 dešimtmetyje pagarsėjo kaip italų kilmės serijinis žudikas, 1981 m. balandžio 9 d. itin žiauriai nužudęs savo tėvus ir slėpęs jų kūnus vonioje, pilnoje vandens ir citrinos rūgšties, taip slėpdamas nužudymo faktą. Pasisavinęs savo tėvo tarnybini pistoletą, jis nužudė policijos pareigūną, kuomet pareigūnas nesutiko duoti savo automobilio Roberto. Po kurio laiko Roberto buvo sučiuptas policijos pareigūnų, teismo metu nuteistas dešimčiai metų praleisti psichiatrinėje ligoninėje. 1986 m. atlikęs pusę numatytos įkalino bausmės laiko ir įgavęs šiek tiek daugiau laisvės, jis pabėgo iš psichiatrinės ligoninės. Nuvykęs į geležinkelio stotį, įsėdo į traukinį, vykstantį į Prancūziją. Per kelerius metu Roberto Succo įvykdė daug įvairių nusikaltimų, pradedant vagystėmis ir neapsiribojant žaginimais, nužudymais. Būdamas Prancūzijoje jis nužudė dvi moteris, du policijos pareigūnus ir gydytoją. 1988 m. Roberto Succo buvo sučiuptas savo gimtajame mieste Mestre (Italijoje), teismo sprendimu buvo nuteistas kalėti kalėjime. Roberto bandė pabėgti iš kalėjimo, užlipdamas ant stogo, tačiau vyras nukrito nuo stogo, savo bandymą pabėgti pakartojo dar kartą, tačiau taip pat nesėkmingai. Negalėdamas ištverti įkalinimo, 1988 m. gegužės 23 d. Roberto Succo, būdamas 26 metų amžiaus, nusižudė savo įkalinimo kameroje.<br />
<br />
<i>"Nereikia stengtis pereit kiaurai sienas, nes už jų kitos sienos, ir dar kitos sienos, vis tas pats kalėjimas. Reikia bėgti stogais saulės link. Tarp saulės ir žemės niekada nepastatys sienos." </i><br />
<br />
Šioje pjesėje Roberto Zucco yra vaizduojamas kaip vieniša, antisociali asmenybė, bet kokia kaina neigianti savo prigimtinę būtinybę priklausyti visuomenei, būti jos dalimi. Roberto asocialumas pasireiškia dinamišku savęs neigimu: nužudydamas savo tėvus jis atsiskiria nuo savo giminės, nužudęs policijos pareigūną - paneigia socialines visuomenės normas, o nužudęs berniuką išsižada savo vaikystės, paties savęs. Atsiribojant nuo fizinės mirties, Roberto dvasiškai ir morališkai pražudo gatvėje sutiktą paauglę mergaitę, iš kurios "atėmė tai, ko negalima atimti", taip pražudydamas jos ateitį ir pasmerkdamas aplinkinių išsižadėjimui. Spektaklyje vaizduojami personažai savotiškai yra įkalinti savo vidiniuose kalėjimuose, kupinuose chaoso ir poreikio jausti artumą kitam, vaizduojamos realios visuomeninės žmonių ydos - įvairios priklausomybės, netolerancija, paleistuvystė, prievarta, fizinis ir psichologinis smurtas, tėvų nesirūpinimas vaikais, autoritetų stoka ir kita - kas kiekvieną dieną realiame gyvenime skandina žmonių likimus. Spektaklio pabaigoje mergaitė, kurią morališkai nužudo Zucco, apsirengia beveik visą kūną dengiančia balta vestuvine suknele lyg simbolizuodama savo dvasinę mirtį, sukurdama išsvajotosios nuotakos įvaizdį su nesuteršta siela ir morale, tačiau vis tiek ieškančia meilės, kuriai sukuriamas materialus pavidalas - Roberto Zucco. <br />
<br />
Spektaklis kupinas simbolinę prasmę turinčių detalių, personažai ryškūs ir turintys aiškų, išskirtinį charakterį, atitinkantį ne tik realios visuomenės žmonių tipus, bet ir visuomenės nuodėmes, nukrypimus nuo normos. Vyrams reikia moterų, moterims - vyrų, o kai yra tik geismas, tai ir nelieka vietos meilei. Žiūrint spektaklį suvoki, kad būtent jis apnuogino tai, ką kiekvienas slepiame savo ar savo artimųjų, giminių gyvenimuose, kasdien meluodami sau ir aplinkai, kad visų šių problemų nėra. Kuomet antiherojus tampa herojumi, o moralinės vertybės - nereikalingu subjektu, net nusikaltimų ir "moterų už pinigus" kupinas kvartalas, pavadinimu "Mažoji Čikaga" tampa saugiausia vieta mieste. Labai patiko spektaklio vieta ir visiškai išnaudota erdvė spektaklio įgyvendinimui. Spektaklio garso takelis taip pat paliko įspūdį, puikiai sukūrė
atitinkamų pasilinksminimo vietų atmosferą. Akrobatiniai triukai, karts
nuo karto privertę mano širdį sustingti, taip pat paliko neišdildomą
įspūdį. Roberto Zucco gyvenimas dalijasi į dvi dalis - iki tėvo nužudymo
ir po jo, šį pasidalinimą vaizduoja ir pusiau padalinti dviejų spalvų
veikėjo marškiniai. <br />
<br />
<em>"Mažoji Čikaga – pats ramiausias miesto kvartalas.<...> Čia visi
ramiai vaikštinėja. Mažoji Čikaga tapo parku, čia net vaikai galėtų
kamuoliu žaist."</em><br />
<br />
Iš tiesų "Roberto Zucco" yra rimtas, emocine prasme sudėtingas, simbolinę prasmę turinčių detalių kupinas spektaklis, kuris dar ilgą laiką nepalieka žiūrovo minčių, vis primindamas apie tai, ką matei teatro scenoje (jei taip galima išsireikšti). Spektaklio mintis gyli ir prasminga, tam tikra prasme aktuali kiekvienam iš mūsų kaip šiuolaikinės visuomenės nariams. Roberto Zucco... reali asmenybė, morališkai baisus žmogus, nusidėjėlis, teatro scenoje paverčiamas vienišiumi, pasąmoniniame lygmenyje trokštančiu artumo, tačiau atstumiantis visas artumo kitam žmogui galimybes. Visuomenės normų laikymasis ir beprotybė tampa perskirti trapia kasdienybės gija, ir nei vienas iš mūsų negalime žinoti, kada mes patys, o galbūt ir mūsų aplinkoje esantys žmonės ją peržengs, savyje pažadindami vidinį Roberto. Spektaklį vienareikšmiškai galiu vertinti tik geriausiais žodžiais, o jį rekomenduočiau pamatyti tiems, kurie žavisi teatru "be sienų", kupiną įvairių formų ir drastiškų sprendimų, taip pat tiems, kurie mėgsta prasmingą, sudėtingą teatrą su gilia mintimi ir emocine būsena, kuomet išėjus iš spektaklio norisi dar ilgai tylėti, būti savyje, savo apmąstymuose. Galbūt tai tik mano pamąstymas, tačiau manau, kad skirtingų kartų atstovai šį spektaklį vertins kardinaliai skirtingai, todėl siūlyčiau pamatyti spektaklį ir susidaryti savo nuomonę apie jį.<br />
<br />
Kartu su šiuo spektakliu vis labiau pastebiu, kaip naujasis teatro vadovas Leonas Blėdis stengiasi kurti tikrą teatrą, koks jis ir turėtų būti: spalvingas, sudėtingas, paliečiantis ir ugdantis sielą bei priverčiantis susimąstyti, permąstyti save ir savo gyvenimą, kasdienybę. Teatras pagaliau po ilgos stagnacijos atgimsta savo moraline prasme, vėl ugdydamas mūsų sielas, grąžindamas didingumą Juozo Miltinio teatrui. Lenkiuosi žemai! <br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe width="320" height="266" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/njxXK4DSiBY/0.jpg" src="https://www.youtube.com/embed/njxXK4DSiBY?feature=player_embedded" frameborder="0" allowfullscreen></iframe></div>
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/numatoma-premjera-roberto-zucco-bernard-marie-koltes/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a> </div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-36648200769981942892018-05-02T01:26:00.001+03:002018-05-02T01:26:38.676+03:00Antano Škėmos "Pabudimas". Laimėtojai turi mirti!<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEidOOSNXS6eeLk8WjqF1aHLgqQjnAvD_j_RChw-_dW3y8sYypAAzgfe2xXQduOXgG78cAIoqJiQOSgWuYSsnhaUNHRBp0qNRPH1hX-AxXZSxrmIvxJERz8_wLNWPekcoIDRG6MQF2wBwNlV/s1600/maxresdefault.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="720" data-original-width="1280" height="180" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEidOOSNXS6eeLk8WjqF1aHLgqQjnAvD_j_RChw-_dW3y8sYypAAzgfe2xXQduOXgG78cAIoqJiQOSgWuYSsnhaUNHRBp0qNRPH1hX-AxXZSxrmIvxJERz8_wLNWPekcoIDRG6MQF2wBwNlV/s320/maxresdefault.jpg" width="320" /></a></div>
Balandžio mėnesio pabaiga, šiltas vakaras, kupinas saulės šviesos ir šilumos, nesąmoningai skatinančios daug šypsotis ir į daugelį dalykų pažvelgti pozityviau nei žvelgdavome iki šiol. Laisvės aikštėje šurmuliuoja žmonės, lauko kavinėse visi staliukai užimti jaunimo, kuris kalbasi apie tik jiems suprantamas temas. Pasižiūri į lėtai Senvagės takeliais vaikštančius žmones ir supranti... Pagaliau atėjo pavasaris! Garsiai ir pilnais gaivaus pavasariško oro plaučiais šaukiu apie tai pasauliui, kad jis išgirstų ir, pakėlęs akis nuo savo kosmopolitiškai įtempto ritmo kupino darbų, pastebėtų, kaip gamta, aplinka bunda, laisvindamasi iš tvirtų žiemos gniaužtų. Gamta po truputį bunda, pasirodydama visu savo gražumu ir džiugindama savo nepaprastu tobulumu, tačiau ar tik gamta pavasarį turi pabusti ? O mes, ar nesame tos gamtos dalis, kuriai taip pat reikėtų pabusti, išsilaisvinti nuo šiuolaikinės visuomenės propaguojamų ideologijų, kurios užgniaužia žmogiškumą? Ar nereikia pabusti ir suvokti pasiaukojimo prasmę? Panašius egzistencinius klausimus apie žmogaus prigimtį savo kūriniuose nagrinėjo ir išeivijos rašytojas Antanas Škėma, o vienas žymiausių jo kūrinių - "Pabudimas" - jaunojo režisieriaus Artūro Areimos pagalba pirmą kartą išvydo profesionalaus teatro sceną nepriklausomos Lietuvos istorijoje Juozo Miltinio dramos teatre. Premjera numatyta balandžio 28-29 dienomis, o šios akimirkos laukiau jau daugiau nei du mėnesius, todėl nenustebau pamačiusi, kad salėje užimtos beveik visos kėdės. Vadinasi, su manimi kartu laukė ir dar daugybė čia susirinkusių žmonių. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis prasideda pasirodžius raudona sutana vilkinčiam kunigui, nešinam apeigine smilkalyne. Kunigas, švytuodamas religiniu atributu, užlipa į antrame aukšte esantį balkoną ir sušvilpia švilpuku. Į gautą signalą sureaguoja apačioje puslankiu stovintys juodai apsirengę sargybiniai, kurie paeiliui pradeda spardyti viduryje puslankio esantį futbolo kamuolį. Kaskart kunigui sušvilpus švilpuku, sargybiniai keičia savo veiksmus, aklai klauso duodamų komandų, o po kelių akimirkų nurodymą davęs kunigas atsisėda į balkone esantį krėslą. Sargybiniai, vykdydami gautą užduotį, į kalėjimo kamerą atveda jauną vyriškį, vardu Kazys. Veiksmas vyksta sovietinėje Lietuvoje, viename iš KGB kalėjimų. Kameroje jau įkalintas kunigas Antanas susipažįsta su likimo draugu, dalinasi buvimo šioje kameroje patirtimi bei kartu aptaria įkalinimo priežastis, galimybes išlikti gyvais. Kazys - jaunas ir neįžymus žurnalistas, apkaltintas antisovietine, pogrindine veikla, kuria tariamai siekia sugriauti sovietinę santvarką, taip keldamas grėsmę dabartinei politinei ir ideologinei santvarkai. Besikalbant su kunigu Antanu, į kamerą atvedamas dar vienas, sunkiai sumuštas vyras - Kazio nuo senų laikų pažįstamas Pranas, kuris papasakoja, kad tardytoju šioje įstaigoje dirba jų buvęs bendraklasis Pijus. Tai išgirdęs, Kazys kaipmat susikremta ir pro dantis iškošia, kad toks faktas tik apsunkina visą situaciją, mat Kazys ir Pijus mokyklos laikais buvo geri draugai iki kol abu įsimylėjo tą pačią merginą Eleną, kurią vėliau vedė Kazys. Vos atgavęs kvapą dėl patirtų sumušimų Pranas prisimena matęs Kazio žmoną Eleną atvykusią į šią įstaigą, tačiau prisipažįsta nežinantis, dėl kokios priežasties moteris galėjo būti čia pakviesta. Įtardamas, kad Pijus, jausdamas jaunystėje patirtą nuoskaudą, gali keršyti Kaziui ir Elenai, Kazys dar labiau susikremta dėl Elenos likimo. Tačiau ar Kazio įtarimai pagrįsti? Ar senų laikų draugystė tokiomis aplinkybėmis turi kokią nors įtaką sprendimams? O galbūt jaunystės meilė išgelbės veikėjus nuo pražūties?<br />
<br />
Tai spektaklis apie ribines situacijas, kuriose atsidūręs žmogus turi pasirinkti, kuo vadovautis - prigimtiniu žmogiškumu ar politinėmis ideologijomis, kurios iš visų pusių spaudžia tuometinėje politinėje santvarkoje norinčius prisitaikyti žmones. Žmogus yra žmogumi, kol jo antžmogumi nepaverčia kitas žmogus, turintis įtakos ir keliantis baimę. Susidūręs su baime, žmogus gali padaryti viską, tačiau tik stipri asmenybė, susidūrusi akis į akį su baime, gali išlikti savimi, neišduodant savo įsitikinimų ir nebijant dėl įsitikinimų paaukoti gyvybę. Tardytojas turi rinktis tarp suolo draugo ir pirmosios meilės bei galimybės būti svarbia "teisingos" visuomenės dalimi, tokiu būdu kartu "išsukant savo uodegą" nuo nepalankios politinės santvarkos. Tačiau situacija pakrypsta nenumatyta linkme, kuomet, po žiaurių tardymų ir bandymų palaužti žmogaus dvasią, viršų visgi ima gailestis ir žmogiškumas (jei toje situacijoje taip galima tai pavadinti), ko negali dovanoti tuometinės santvarkos gniaužtai.<br />
<br />
Spektaklis, kaip ir Antano Škėmos kūrybą, yra sunkus tiek struktūriškai, tiek ir morališkai, emociškai, vaidinimas kupinas simbolių ir dviprasmybių, veikėjų tekstai sudėtingi, gausūs filosofinių minčių ir prasmingų pasisakymų. Spektaklio dekoracijos slegiančios, lyg uždarančios žiūrovą į KGB kalėjimo kamerą ar tardymo kambarį, kuriame esi vienas prieš visus moralinius žmogaus iškrypimus. Garso takelis taip pat slegiantis, tačiau prasmingas, atitinkantis pasakojamą istoriją. Tačiau visa tai sudaro visumą, kurią turi pamatyti minios žmonių, gyvenančių dabartyje, kad suprastų ir pradėtų vertinti tai, ką turi dabar ir čia, iš naujo prisimintų pasiaukojimo prasmę ir permąstytų, ar tikrai šią dieną gyvename tinkamai. <br />
<br />
Turiu prisipažinti, kad "Pabudimas" šokiravo mane, o kartu ir "Pabudino" iš moralinio miego, privertė susimąstyti apie dabartinę visuomenę, prisiminti istorinius faktus ir labiau suprasti, kaip tuo metu buvo baisu būti kitokiu, nei nori politika. Spektaklis paremtas politiniais aspektais, tačiau puikiai atspindi istorinius faktus, netgi vizualizuoja tuometinius siaubus, kartu primindamas apie seniai pamirštą žmogiškąją moralę ir pasiaukojimą dėl kito. Spektaklį vertinu <b>10/10</b>, nes viskas pilnai išpildyta - sukurta atitinkama atmosfera, priminti istoriniai faktai ir reiškiniai, gausu simbolinę reikšmę turinčių detalių, spektaklio mintis gyli ir prasminga, aktoriai tobulai tinkantys savo vaidmenims, tema aktuali šiuolaikiniam pasauliui. Tai vienas tų spektaklių, po kurių dar ilgai norisi tylėti, viską apmąstyti ir permąstyti, o permąsčius, pasiimti A. Škėmos knygą tuo pačiu pavadinimu ir ją perskaityti, taip užtvirtinant spektaklyje patirtus įspūdžius. Šiuolaikinis žmogus yra pratęs, kad viskas bus padaryta už jį, tad toks
spektaklis turi tapti iššūkiu kiekvienam. Labai mėgstu sunkius,
sudėtingus spektaklius, kuriuose reikia ieškoti prasmės, suprasti
simbolių reikšmę ir prasmę veiksmo kontekste, o šis spektaklis būtent
toks, po kurio dar ilgai mąsčiau apie tai, ką mačiau teatro scenoje. <br />
<br />
<i>"Laimėtojai negali gyventi. Jie laimi ir miršta"</i><br />
<br />
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite <b><a href="http://miltinio-teatras.lt/renginys/premjera-pabudimas-a-skema/" target="_blank">ČIA</a><i> </i></b><br />
<b><i><a href="https://www.youtube.com/watch?v=yFFsq2GnwiQ" target="_blank">PABUDIMAS video</a> </i></b><br />
<b><i> <a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JMDT internetinis puslapis</a> </i></b><br />
<br />
<b><i> </i></b></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-32222069139734973372017-11-17T15:02:00.005+02:002017-11-17T15:02:53.360+02:00Yasminos Rezos "MENAS" arba balta drobė, nutapyta baltais draugystės arkliais<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiW92oGKN9fG-oAehF6SuzjB_OIYJtFdXGn7Keo1hNsoNioxnD0GYY797jt-KZZBlyPtSMVjuh6K-asopHL99EcJKSUNpB_P_LWIPrw58uwLx-aSg3Y9ff3cmn5j4q9EhL-EJvuIDV8p1Ph/s1600/1260x500.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="500" data-original-width="1260" height="126" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiW92oGKN9fG-oAehF6SuzjB_OIYJtFdXGn7Keo1hNsoNioxnD0GYY797jt-KZZBlyPtSMVjuh6K-asopHL99EcJKSUNpB_P_LWIPrw58uwLx-aSg3Y9ff3cmn5j4q9EhL-EJvuIDV8p1Ph/s320/1260x500.jpg" width="320" /></a></div>
Lapkričio 11-osios vakaras, primenantis apie smarkiai įpusėjusį rudenį savo šaltu ir iki kaulų smelkiančiu vėju bei nesiliaujančiu šaltu lietumi, kuris praeiviams prausia po savaitės darbų pavargusius veidus. Ruduo toks stiprus, kad ne tik priverčia apsirengti bene šilčiausius turimus drabužius, taip norint apsiginti nuo visur tykančių ligų, bet ir paliečia mūsų širdis. Apėmęs rudeninis liūdesys, o galbūt ir teatro ilgesys atveda mane į neseniai žiūrovų akims pasirodžiusią premjerą "Menas", režisuotą jaunos režisierės Margaritos Bareikytės. Eidama į teatrą žinau, kad spektaklis vyks mažojoje salėje, o tai mane kartu ir liūdina, ir verčia nekantrauti. Prisipažinsiu, nelabai mėgstu žiūrėti spektaklius mažojoje salėje dėl kelių priežasčių, tačiau šį kartą neverta apie tai kalbėti. Žymiai svarbiau yra konstatuoti faktą, kad mažoji salė kažkaip keistai artimai suriša susirinkusius nepažįstamus žmones, kuriuos tą akimirką sieja viena mintis - noras pamatyti spektaklį - kartu sukuriamas savotiškas ir unikalus bendrystės jausmas, apipintas intymumu ir baime (jei tai būtų tinkamiausias žodis apibūdinti jausmą, kuomet nežinai, ko gali tikėtis šioje salėje). Einant link pasirodymo vietos, žiūrovus pasitinka šiuolaikinio avangardizmo apraiškos, viena iš jų - provokuoja pasiduoti žmogiškam smalsumui ir paspausti mygtuką, tačiau dėl madingo vėlavimo tenka šios žmogiškosios ydos atsisakyti ir toliau skubėti link savo vietų. Likus keliems žingsniams iki salės durų, koridoriuje ant žemės ištiesta balta drobė, šalia kurios ant kėdės sėdi žmogus su balto arklio galva, tačiau suvokdama, kad ši šiuo momentu visiškai nesuprantama, tačiau (be abejonės) spektakliui labai reikšmingos detalės prasmė paaiškės tik įpusėjus spektakliui, dar labiau paspartinu žingsnį. Šį kartą įsitaisau trečioje kėdžių eilėje prie paties krašto, kas mane priverčia išeiti iš savo komforto zonos. Salėje susirinkusiuosius mistiškai nuteikė mirksinčios šviesos ir nuolat leidžiamas nuzikinis fonas, o nuostabos žodžius buvo galima girdėti bene kiekvienoje salės kertelėje. Turėjau nuojautą, kad būtinai kažkas nutiks tokio, ko dar ilgai nepamiršiu ir... mano nuojauta manęs neapgavo. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis vyksta dabar ir čia. Pokalbis tarp vaikystės draugų Marko ir Seržo apie pastarojo įsigytą paveikslą, kuriame, Marko teigimu, pavaizduotas niekas. Markas pasakoja, kad jo geriausias draugas Seržas, padaręs gerą karjerą gydytojas ir šiaip pasiturinčiai gyvenantis, šiek tiek "prie meno" esantis žmogus, už didžiulę pinigų sumą įsigijo paveikslą, kuriame nėra nieko pavaizduota. Markas mano, kad net ir gyvenant pasiturinčiai, negalima už baltą drobę mokėti 200 000 eurų, nepaisant to, kad šį paveikslą nutapė žymus dailininkas. Į tai Seržas atsako, kad paveikslas yra kupinas spalvų, kurias reikia išjausti, jį reikia suprasti, ko nesugeba jo geriausias draugas Markas, žymus lazerių meno atstovas ir šiaip šaunus žmogus, prisiekęs klasikinio meno gerbėjas, nepriimantis jokių naujovių, o tuo labiau šiuolaikiško meno be rėmų. Kilus konfliktui tarp draugų, į konflikto epicentrą įtraukiamas trečias draugas - Ivanas. Pastarasis gyvena paprastą ir niekuo neišsiskiriantį vidutinybės gyvenimą, yra tolerantiškas ir neturintis savo nuomonės, dirbantis nemėgstamą darbą, tačiau ieškantis savo gyvenimo laimės. Markas ir Seržas, norėdami įrodyti savo tiesą, bando Ivaną patraukti į savo pusę lyg metaforiškai taip norėdami nusverti teisingumo svarstykles, tam pasinaudodami įvairias priemones, tačiau ką pasirinks Ivanas? Ar iš tiesų konflikto esmė yra paveikslas?</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie santykius ir ilgai trunkančią draugystę, kuomet skirtingų charakterių draugai tampa tokiais artimais, kad net pamiršta toleruoti vieni kitus. Laikui bėgant ir patiriant naujus gyvenimo iššūkius, žmonės keičiasi, kartais - tampa neatpažįstami, atitolę nuo pirminės "aš" versijos, su kuria ir turėjome progą susipažinti, tačiau tai nėra priežastis išsižadėti tų draugų, su kuriais žengei pirmus žingsnius baltame gyvenimo kelyje. Tokiu atveju iškyla klausimas - o kas gi sieja žmones, kurie vieni kitus vadina draugais? Ar tokius santykius galima pavadinti draugyste ir ar verta vieniems kitų laikytis vien dėl sentimentalių priežasčių? O galbūt draugų santykiams yra reikalingas moralinis sukrėtimas, kad draugystė grįžtų ant "baltos drobės"? Į šiuos klausimus atsakymo ieškoma šioje pjesėje.<br />
<br />
Spektaklis iš kitų išsiskiria tuo, kad jame gausu simbolinę reikšmę turinčių detalių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo mistiškai, tačiau, atsižvelgiant į istorijos esmę, tampa neatskiriamos nuo kiekvieno iš mūsų. Spektaklio mintis yra aktuali šiuolaikinei visuomenei, tuo labiau, kad šiuolaikinis žmogus dėl išmaniųjų technologijų nuolatinio tobulėjimo neretai nebemoka palaikyti gyvo bendravimo, ko pasekoje iškrypsta draugystės kaip vertybės samprata ir vertinimas. Jauni žmonės, siejami draugystės ryšiais, į gyvenimą atlekia it arklių kinkinys, kuris savo jėga tuo metu gali nugalėti pasaulį ir nusitapyti savo balto gyvenimo drobę norimomis spalvomis, tačiau su laiku spalvų daugėja, senas spalvas keičia naujos, jaunystės varomų arklių jėga blėsta, dėl ko atsiranda pokyčių individo asmenybėje. Labai patiko garso takelis, šviesų efektų parinkimas, kas sukūrė mistikos pojūtį salėje. <br />
<br />
Turiu pripažinti, kad šis spektaklis stipriai viršijo mano lūkesčius, kuriuos sau susiformavau tik paskelbus apie spektaklio premjerą. Galbūt dėl žmogiškosios ydos viską vertinti anksčiau laiko, maniau, kad visi mano matyti spektakliai buvo vienas už kitą nuostabesni ir jau niekas manęs nebenustebins, tačiau labai klydau. Nepaisant visų spektaklio provokacijų, pateikiamų simbolių ir jų prasmių, pjesės keliami klausimai ir pati tematika taip stipriai ir aštriai pataikė man į tiesiai į širdį, kad ilgą laiko norėjosi patylėti ir viską permąstyti: tiek tai, ką mačiau teatre, tiek ir gautus atsakymus pritaikyti savo gyvenime.<br />
<br />
Taigi, spektaklį "MENAS" vertinu puikiai ne tik dėl asmeniškai man aktualios spektaklio temos ir gautų atsakymų į rūpinus klausimus, bet ir dėl stiprios minties, režisūrinių sprendimų ir, svarbiausia, drąsos šiuolaikiniam žiūrovui pateikti simbolinę prasmę turinčias detales. Šis spektaklis yra drąsus pareiškimas teatro mylėtojams apie tai, kad teatras nėra vien tik pramoga, bet ir būdas dvasiškai patobulėti, susimąstyti, kritiškai pažvelgti į save ir savo santykius iš šono, galiausiai - suvokti savo daromas klaidas. Jei spektaklį reikėtų įvertinti vienu žodžiu, drąsiai įvardinčiau PUIKU. Šį spektaklį REKOMENDUOČIAU tiems, kurie mėgsta sunkius spektaklius su stipria mintimi; tiems, kurie nebijo priimti iššūkius ir mėgsta analizuoti detales, simbolius; tiems, kurie žavisi jaunųjų aktorių darbu teatro scenoje; ir tiems, kurie tiesiog mėgsta gerus spektaklius.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe width="320" height="266" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/7eYcvl4fQ8M/0.jpg" src="https://www.youtube.com/embed/7eYcvl4fQ8M?feature=player_embedded" frameborder="0" allowfullscreen></iframe></div>
<br />
Daugiau informacijos apie šį spektaklį galite rasti <a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">ČIA</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-49077618683233555552017-05-28T20:57:00.002+03:002017-05-28T20:57:46.151+03:00Katažynos Knychalskos vienos dalies linksmai graudi istorija "STOTELĖ"<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr8EWMi6Do90EwGOEB-83g0dplOc2voqBNZuNhGvoRwiV9aTQE2xK7NK08tnSbUblCNjBUBPi2E0tPdm3sLjlyO5cq4KwdHRFjKSbXCw4UNadNPnerNMQ_5KoZG8z3BIvRh-ygFstADv_Z/s1600/Stotele-interiui.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="500" data-original-width="1260" height="126" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr8EWMi6Do90EwGOEB-83g0dplOc2voqBNZuNhGvoRwiV9aTQE2xK7NK08tnSbUblCNjBUBPi2E0tPdm3sLjlyO5cq4KwdHRFjKSbXCw4UNadNPnerNMQ_5KoZG8z3BIvRh-ygFstADv_Z/s320/Stotele-interiui.jpg" width="320" /></a></div>
Gegužės 12-osios vakaras, kvepiantis pavasariu. Šiuo atveju, minėdama pavasarį, turiu omenyje ne tik gamtą ir jos grožį, kuris tą vakarą pasirodė visu savo stiprumu ir pakerėjo ne vieno žmogaus širdį, bet ir pavasarį kaip savotišką atsinaujinimą teatro padangėje, palietusį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą bei visą būrį prisiekusių šio teatro žiūrovų. Teatras yra viena iš veiksmingiausių priemonių, ugdant savo sielą, todėl nenuostabu, kad pats teatras, suprasdamas savo svarbą ir indėlį kuriant geresnę mūsų visuomenę, neapsiriboja tik įprasta teatro scena ir tampa "be sienų". Nors tokio pobūdžio ("Be sienų") spektaklis nebėra naujovė šiame teatre (prisiminus "Mergaitės svajonę"), tačiau tokioje erdvėje, kurioje tą vakarą mes stebėjome, kaip yra kuriama linksma, bet kartu ir skaudi istorija, dar nebuvo. Taigi, šį kartą istorija kuriama Aukštaitijos siaurojo geležinkelio garvežinėje, link kurios nedrąsiai traukia žmonės. Mus pasitiko aktoriai iš šio teatro trupės, nukreipdami mus į siauruko traukinio vagonus, kuriuose iš lėto ir it kuklindamiesi bandė įsitaisyti žiūrovai. Žmonių veiduose, o ir jų balsuose tą kartą buvo galima pastebėti neįprastą nežinomybę, kuri lydima nuostabos ir nekantrumo greitai užpildė visus siauruko vagonus. Matant už lango vaikštančios, suprask, šio vaidinimo aktorius, o gal dėl madingo vėlavimo, aplinkiniai ėmė nerimauti, kodėl visi buvo pakviesti į siauruką įsitaisyti, tačiau niekas nevyksta. Kažkur vagono gale pasigirdo spėjimas, kad galbūt vyksime į Anykščius, kiti svarstė apie tai, kad nuvyksime į Gustonis, treti pesimistiškai svarstė, kad traukinys net nepajudės iš vietos, nes garvežys nėra užkurtas, o likusieji svajingai žvelgė pro traukinio langus, mėgaudamiesi akimirka. Stoties laikrodžiui išmušus dešimtį minučių po šeštos valandos vakaro, spektaklis prasidėjo...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Po ilgos ir įspūdingos kelionės atvykus į spektaklio vietą, žiūrovams išlipus iš traukinio supratome, kad esame šios istorijos dalis, lyg dekoracija, reikalinga tolimesniam istorijos pasakojimui. Buvome pakviesti į garvežinę, kurioje nusikėlėme į Antrojo pasaulinio karo laikus, nacių okupuotą teritoriją. Istorijos veiksmas vyksta tam tikro miesto traukinių stotyje, kuriai vadovauja vokietis, kuris nelaiko savęs tikru naciu. Čia anksčiau dirbęs Milošas pasakoja savo mylimajai Elizkai apie laikus, kai dirbo šioje stotyje ir su kokias netikėtumais teko susidurti. Prie šios istorijos pasakojimo prisideda ir vietinės smuklės savininkas, visų pagarbiai vadinamas Ponu Pepinu. Vidutinio amžiaus, gilių ir daug siaubingų dalykų gyvenime mačiusių akių, tvarkingos aprangos ir taktiško bendravimo vyriškis vaizdžiai pasakoja apie šios traukinių stoties gyvenimą, linksmai apibūdindamas tiek stoties darbuotojus, tiek ir neįprastas situacijas, kurios nutiko stoties gyvavimo metais. <br />
<br />
Tai spektaklis su istoriniu prieskoniu, kuris prisideda ne tik pjesės veiksmo laiku, bet ir vieta, kurioje vyksta pats spektaklis. Taigi, vaidinimas yra įgyvendinamas autentiškoje siaurojo geležinkelio garvežinėje, kurioje it muziejuje galima pajusti tą ypatingą istorijos ir senienos kvapą, kuriam antrina spektaklio veiksme pasitelkti tikri garvežiai, traukinio vagonai ir kiti atributai, be kurių nebūtų galima įsivaizduoti traukinių stoties darbo. Visi šio spektaklio veikėjai turi spalvingus ir skirtingus charakterius, kurie šį juodą žmonijos istorijos puslapį bent minimaliai nušviečia įvairiomis spalvomis. Tarkim, stoties viršininkas yra pamišęs dėl olimpinių varžybų, o ypatingai, dėl bėgimo, todėl nuolatos treniruojasi ir viliasi ateityje sudalyvauti olimpiadoje. Šiai situacijai šmaikštaus paradoksalumo suteikia paties viršininko išvaizda, amžius ir ribotos fizinės galimybės, tačiau jo socialinė ir prigimtinė padėtis, kuri tuo istoriniu laikotarpiu buvo itin svarbi, neleidžia iš to pasijuokti aplinkiniams. Stoties viršininko dukra Liza - tikra nacė, kuri didžiuojasi savo prigimtimi ir kartu pyksta ant savo tėčio už tai, kad jis elgiasi per daug nuolaidžiai ir švelniai su savo pavaldiniais. Dispečeris Bučkis - vietinės reikšmės lovelasas, susikrovęs didžiulį patirties bendravime su moterimis bagažą ir galintis duoti ne vieną patarimą kukliems vaikinams, niekaip nesurandantiems sėkmės su priešingos lyties atstovėmis. Vienas tokių - pagalbininkas Milošas, kuris pasiryžta pasiaukoti vardan to, kad taptų vyras.<br />
<br />
Spektaklis "Stotelė" yra ypatingas ne tik tuo, kad tampa "be sienų" ir leidžia naujai prisiliesti prie teatro, bet ir dėl to, kad kiekvienas žiūrovas, net ir labiausiai pasislėpęs už kitų, tampa spektaklio dalimi, yra įtraukiamas į pasakojimo sūkurį ir iki pačios pabaigos nėra paleidžiami. Spektaklį įgyvendina ir Juozo Miltinio dramos teatro scenoje dar nematyti aktoriai, todėl tai suteikia teatrinio atgimimo pojūtį, ko labai trūksta šiam teatrui. Įdomu matyti kitų teatrų auklėtinius mūsų miesto kultūros kontekste. Taip pat spektaklis vienareikšmiškai ypatingas Aukštaitijos siaurojo traukinio indėliu į šios istorijos perteikimą žiūrovams, nes atvykęs į ant bilieto ar kvietimo nurodytą spektaklio vietą negali žinoti, kada spektaklis prasideda, o kada jis baigiasi. <br />
<br />
Taigi, šis spektaklis, nors ir labai įspūdingas, tačiau nėra lengvas, turintis gilią prasmę ir paliečiantis kiekvieną, kuris leidosi vedamas po šios istorijos vingius. Neslėpsiu, po šio spektaklio dar ilgą laiką buvau susimąsčiusi, turėjo praeiti ne viena savaitė, kad visi patirti išgyvenimai susidėtų į savas vietas ir pagaliau galėčiau kitiems papasakoti apie tai, ką tą dieną mačiau ir patyriau. Gal tik iš dešimto karto, kai atsidariau langą šiai nuomonei rašyti, pavyko tai padaryti iki galo, nes prisiminus Milošo ir kitų spektaklio veikėjų istorijas ir spektaklio pabaigą, jausmai atgimdavo ir vėl imdavo viršų, Mūzą nustumdami į šalį. STIPRU. Jei spektakliui reikėtų parašyti pažymį, drąsiai rašyčiau 10/10, nes jis tikrai to vertas! Šį kartą mažai radau prie ko galėčiau prikibti, bet negalėčiau tiksliai pasakyti, kodėl taip nutiko: ar dėl to, kad labai palietė, ar dėl to, kad tikrai viskas buvo išpildyta iki galo. REKOMENDUOČIAU tiems, kuriems patinka kažkas naujo ir nebijo eksperimentuoti; tiems, kurie dar nėra buvę atnaujintoje siauruko stotyje, o tuo labiau, autentiškoje garvežinėje; tiems, kurie myli istoriją ir jaučia silpnybę, kai užuodžia tą istorijos kvapą; ir tiems, kurie mėgsta patirti stiprius išgyvenimus, pripažįsta sunkius spektaklius. Nevyniosiu į vatą - į šį spektaklį tikrai eičiau dar ir dar kartą, nes jis yra tai, ko labai trūksta mūsų kasdienybėje - atspindintis tikrovę, kurią išgyveno mūsų tėvai ir seneliai. PASKUBĖKITE PAMATYTI ŠĮ SPEKTAKLĮ DAR ŠIAME TEATRO SEZONE!<br />
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/premjera-stotele-b-hrabalas/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DARMOS TEATRAS</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-14195221330733021432017-04-25T21:53:00.000+03:002017-04-25T21:55:52.357+03:00Michaiło Durnenkovo "KARAS DAR NEPRASIDĖJO". Bet ar tikrai mes nekariaujame??<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgYJSgJEFbsISLJTG0-M_5CEHKZALpsCrD0OpbKEPOXM3zQI2FpsxHissFc1CdbWKl1P4PFNEzcH9vTr2dZewSJgeE-pR2DyPi7grvrRUlzuAJa8USoJ57LKZZJ5sVZQI0Nycnmncr8VbIG/s1600/390x374.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="306" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgYJSgJEFbsISLJTG0-M_5CEHKZALpsCrD0OpbKEPOXM3zQI2FpsxHissFc1CdbWKl1P4PFNEzcH9vTr2dZewSJgeE-pR2DyPi7grvrRUlzuAJa8USoJ57LKZZJ5sVZQI0Nycnmncr8VbIG/s320/390x374.jpg" width="320" /></a></div>
<!--[if gte mso 9]><xml>
<o:OfficeDocumentSettings>
<o:AllowPNG/>
</o:OfficeDocumentSettings>
</xml><![endif]-->
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Atsižvelgiant į vykdomą teatrinį projektą "Russia
today" ir šio spektaklio priklausomybę nuo jo, šį kartą pradėsiu taip...
Taigi, Vladimiro Iljičiaus Lenino gimimo dienos išvakarėse, Juozo Miltinio
dramos teatras pasiruošė plačiai visuomenei pateikti šio teatro scenoje dar
nematytą reiškinį - vienos dalies žaidimą, pavadinimu "KARAS DAR NEPRASIDĖJO".
Įžengus į mažąją teatro salę, kurioje buvo numatytas spektaklis, ant didžiulio
ekrano galima buvo pastebėti šio spektaklio aktorių prisistatymus. Galbūt dėl
to, o gal tiesiog dėl žmogiško drovumo salėje lėtai ir lyg nenorėdami įžeisti
teatro dvasių rinkosi žiūrovai, užpildę visą salę. Vien jau nuo minties, kad
šiame spektaklyje vaidins tokie šaunūs aktoriai, spurdėjau iš nekantrumo vos
tik paskelbus apie šio spektaklio premjerą, tad pritemus šviesoms salėje,
atvėriau savo sielą tam, kas manęs laukė beveik dvi valandas. </div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Taigi, vienos dalies žaidimas. Aktoriams įžengus į sceną,
kaip ir kiekvieno žaidimo pradžioje, yra paaiškinamos taisyklės: ant lentos
pakabinama 12-kos situacijų pavadinimai, kurias žiūrovai ir pamatys šį vakarą.
Viskas būtų lyg paprastame spektaklyje, jei situacijos eitų viena po kitos,
tačiau tai - žaidimas, todėl situacija pasunkinama - metami kauliukai, taip
atsitiktinumo būdu išrenkama situacija, kuri dabar bus suvaidinta. Tačiau tai
dar ne viskas. Išrinkus situaciją, visi aktoriai taip pat meta po kauliuką ir
tas ar tiems, kuriems iškrito didžiausias skaičius, vaidins iškritusią
situaciją. Pagalvosite, kad tai gali būti apgaulė, kokia nors tai iliuzija ar
šiaip pokštas, bet norėdami paneigti bet kokias kylančias abejones, aktoriai
kauliukus duoda mesti žiūrovams. Taip pat žiūrovai savo iniciatyva gali
parinkti ir kitą vaidinamą situaciją, pakeisti aktorius, o galbūt kitų aktorių
paprašyti suvaidinti tą pačią situaciją. Tokiu būdu žiūrovas tampa savotišku
spektaklio šeimininku, žaidimo forma spręsdamas jo linkmę ir taip pats dar
labiau įsitraukdamas į pasakojamas istorijas.</div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie karo vertas situacijas, su kuriomis
kiekvienas iš mūsų susiduria kasdien, tačiau bandome tai paslėpti ne tik nuo
aplinkinių akių, bet ir nuo savęs pačių. Kadangi karo pradžia dar nėra
paskelbta, karas tampa savaime suprantamu, tačiau išvengiamu dalyku, todėl
imantis tam tikrų priemonių ar būdų, galima gyventi taikiai, saugioje komforto
zonoje. Dvylika skirtingų situacijų, kuriose galima atrasti ne tik savo artimą,
kaimyną ar draugą, bet neabejotinai ir patį save, pažvelgti į save iš šalies,
susidurti su savo baime akis į akį sutikti kamuojantį liūdesį, beviltiškumą,
pyktį, pagiežą, vienokį ar kitokį smurtą ir kritiškai įvertinti situaciją. Spektaklio
(žaidimo) vieta, laikas ir žmonės nėra apibrėžti, todėl tai pritaikoma
skirtingų kartų atstovams ir posakis, kad mūsų laikais taip nebuvo, čia
netinka. Situacijos skirtingos savo emocine prasme, situacijomis ir veikėjų
charakteriais, tačiau visas jas vienija nujaučiamo karo grėsmė, kurios vis dar
galima išvengti, vienaip ar kitaip pakeitus tam tikras elgesio detales.</div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Karas, pasak Vikipedijos, yra konfliktas tarp valstybių,
tautų ir kitų etninių grupių, politinių grupių ar socialinių grupių, kuriame
organizuotai naudojami ginklai ir fizinė jėga. Išgirdus šį žodį, turbūt ne
vienam žmogui vaizduotėje iškyla kraupūs karo vaizdiniai iš istorijos
vadovėlių, dokumentinių filmų ar asmeninės patirties, tačiau visa tai susiję su
ginklais, kraujo praliejimu, politiniais žaidimais, nusinešusiais daugybę
nekaltų žmonių gyvybių. Šiame spektaklyje/žaidime karas suprantamas kiek
kitaip: ginklais tampa žodžiai, kurie it strėlės šauna žmogui tiesiai į širdį,
kraujo praliejimas savo emocine verte pakeičiamas skriaudžiamos moters
ašaromis, patiriant vyro smurtą, o politiniais žaidimais šiame kontekste
paverčiama žmogų supanti aplinka ir esamos aplinkybės. Atrodo, tai nėra tokie
baisūs dalykai kaip kad tikrame kare, tačiau būtent tai žudo žmogaus siela, be
kurios jis netenka savo prasmės, savo humaniškos prigimties ir laimės gyventi.
Pastaruoju metu per žinių laidas dažnai girdime apie karus, vykstančius kažkur
toli nuo mūsų, tačiau ar pastebime karą, kuris vyksta šalia mūsų ir kurių
dalimi esame mes patys? Vienaip ar kitaip to galima išvengti, pajutus karo
pradžios grėsmę, tačiau ar mes esame pakankamai stiprūs ir drąsūs tam? - Tai
klausimai, kurie man nedavė ramybės, išėjus iš teatro pastato. </div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Kalbant apie spektaklio apipavidalinimą, patiko
minimalistinės ir universalios dekoracijos, kurios paliko labai daug vietos
vaizduotei. Ne paslaptis, kad šiuolaikinė televizija ar kitos meninės raiškos
priemonės vartotojui pateikia jau išgrynintą produktą, nepaliekant laisvės
interpretacijoms, todėl dažnas šiuolaikinis žmogus yra primiršęs, kaip veikia
jo vaizduotė. Būtent minimalistinės dekoracijos ir priverčia tokį žiūrovą rasti
tą vaizduotės įjungimo mygtuką savo galvoje ir pasinerti į pasakojamą istoriją.
Patiko spektakliui parinktas foninis muzikinis takelis, kuris šiek tiek labiau
leido pasinerti į pasakojamas istorijas, gal net šiek tiek hipnotizavo, kas,
mano nuomone, šiuo atveju buvo naudinga. Patiko bendravimas su publika (nors
įprastai jo nepalaikau), kuris žiūrovams leido maksimaliai pasijusti situacijos
valdovais, o dar labiau patiko, kad žmonės išdrįso akis į akį padėkoti
aktoriams už jų sukurtą stebuklą mūsų širdyse ir mintyse. </div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Kaip ir minėjau, tokia spektaklio forma yra inovatyvi Juozo
Miltinio dramos teatro scenoje, todėl ją galima įvardinti kaip pilotinį
bandymą/eksperimentą, kuris, mano nuomone, tikrai pavyko ir nebuvo prisvilęs
blynas. Nors esu labiau konservatyvaus požiūrio teatro atžvilgiu, šis žaidimas
man netgi labai patiko. Atvirai kalbant, su mielu noru į šį spektaklį eičiau
dar ir dar kartą, nes niekuomet nežinai, ko jame gali tikėtis. Likau sužavėta
aktorių profesionalumu ir man taip spaudė širdelę tam tikrais momentais, kad
net mintimis teko slėptis nuo to, ką matau (bet tai tik dėl mano asmeninės
patirties, išgyvenimų). </div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Po šios premjeros svarsčiau "o ką gi man reikės
parašyti apie spektaklį?", kai spektaklis panašus į nuotraukų albumą,
kuriame kiekviena nuotrauka turi savo emociją, savo istoriją ir veikėjus,
tačiau neturi vienos linijos, nepaisant to, kad spektakliu likau sužavėta nuo
galvos iki pačių kojų pirštelių. Turėjo praeiti kelios dienos minčių
susidėliojimui ir dar pora dienų bandymams rašyti, kad dienos šviesą išvystų
tai, ką dabar perskaitėte. Jei paprašytumėte manęs papasakoti, apie ką buvo
kiekviena iš dvylikos įgyvendintų istorijų, to tikrai negalėčiau padaryti, bet
tikrai galėčiau atpasakoti kelias, kurios labiausiai tiko man ir palietė pačias
širdies gelmes. Todėl šį spektaklį drąsiai vertinu 10/10, nes jame nieko
netrūko, vaidino man labai patinkantys aktoriai, o ir nauji bandymai šioje
teatro scenoje yra tik į naudą. REKOMENDUOJU tiems, kurie mėgsta eksperimentus,
improvizacijas ir kitokias naujoves teatre; tiems, kurie mėgsta patirti
stiprias emocijas, jas perleisti per savo vertybių prizmę ir įsijausti į
veikėjų išgyvenimus; ir tiesiog tiems, kurie mėgsta gerą, profesionalų teatrą
su dar profesionalesniais aktoriais. Spektaklio metu patyriau visą spektrą
skirtingų jausmų, kas labiausiai ir privertė susimąstyti apie savo kasdienybę,
apie karus ir jų grėsmę mano aplinkoje ir ką galiu padaryti, kad taip
nenutiktų.</div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Galbūt klystu ir to karo nėra, galbūt tai tik kažkieno
išgalvotos metaforiškos konfliktinės situacijos, kurios liečia tik tam tikrą
dalį visuomenės, ir jokiu karu net nekvepia. O galbūt skaitydami mano nuomonę
Jūs apsidairėte aplink save, ieškodami karinės grėsmės ir su baime žvelgdami į
save. Nesvarbu, ar nors vienas iš šių teiginių yra Jums tinkantis, ar ne,
svarbiausia, kad įsigytumėte bilietus į šį spektaklį ir patys nuspręstumėte,
kas visgi yra tas karas ir ar tikrai nekariaujate?</div>
<!--[if gte mso 9]><xml>
<w:WordDocument>
<w:View>Normal</w:View>
<w:Zoom>0</w:Zoom>
<w:TrackMoves/>
<w:TrackFormatting/>
<w:HyphenationZone>19</w:HyphenationZone>
<w:PunctuationKerning/>
<w:ValidateAgainstSchemas/>
<w:SaveIfXMLInvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid>
<w:IgnoreMixedContent>false</w:IgnoreMixedContent>
<w:AlwaysShowPlaceholderText>false</w:AlwaysShowPlaceholderText>
<w:DoNotPromoteQF/>
<w:LidThemeOther>LT</w:LidThemeOther>
<w:LidThemeAsian>X-NONE</w:LidThemeAsian>
<w:LidThemeComplexScript>X-NONE</w:LidThemeComplexScript>
<w:Compatibility>
<w:BreakWrappedTables/>
<w:SnapToGridInCell/>
<w:WrapTextWithPunct/>
<w:UseAsianBreakRules/>
<w:DontGrowAutofit/>
<w:SplitPgBreakAndParaMark/>
<w:EnableOpenTypeKerning/>
<w:DontFlipMirrorIndents/>
<w:OverrideTableStyleHps/>
</w:Compatibility>
<m:mathPr>
<m:mathFont m:val="Cambria Math"/>
<m:brkBin m:val="before"/>
<m:brkBinSub m:val="--"/>
<m:smallFrac m:val="off"/>
<m:dispDef/>
<m:lMargin m:val="0"/>
<m:rMargin m:val="0"/>
<m:defJc m:val="centerGroup"/>
<m:wrapIndent m:val="1440"/>
<m:intLim m:val="subSup"/>
<m:naryLim m:val="undOvr"/>
</m:mathPr></w:WordDocument>
</xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>
<w:LatentStyles DefLockedState="false" DefUnhideWhenUsed="false"
DefSemiHidden="false" DefQFormat="false" DefPriority="99"
LatentStyleCount="374">
<w:LsdException Locked="false" Priority="0" QFormat="true" Name="Normal"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" QFormat="true" Name="heading 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 7"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 8"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 9"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 7"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 8"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 9"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 7"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 8"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 9"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Normal Indent"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="footnote text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="annotation text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="header"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="footer"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index heading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="35" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="caption"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="table of figures"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="envelope address"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="envelope return"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="footnote reference"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="annotation reference"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="line number"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="page number"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="endnote reference"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="endnote text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="table of authorities"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="macro"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="toa heading"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="10" QFormat="true" Name="Title"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Closing"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Signature"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="1" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="Default Paragraph Font"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text Indent"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Message Header"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="11" QFormat="true" Name="Subtitle"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Salutation"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Date"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text First Indent"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text First Indent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Note Heading"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text Indent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text Indent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Block Text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Hyperlink"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="FollowedHyperlink"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="22" QFormat="true" Name="Strong"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="20" QFormat="true" Name="Emphasis"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Document Map"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Plain Text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="E-mail Signature"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Top of Form"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Bottom of Form"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Normal (Web)"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Acronym"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Address"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Cite"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Code"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Definition"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Keyboard"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Preformatted"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Sample"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Typewriter"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Variable"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Normal Table"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="annotation subject"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="No List"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Outline List 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Outline List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Outline List 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Simple 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Simple 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Simple 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Colorful 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Colorful 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Colorful 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 7"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 8"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 7"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 8"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table 3D effects 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table 3D effects 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table 3D effects 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Contemporary"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Elegant"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Professional"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Subtle 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Subtle 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Web 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Web 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Web 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Balloon Text"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" Name="Table Grid"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Theme"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" Name="Placeholder Text"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="1" QFormat="true" Name="No Spacing"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" Name="Revision"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="34" QFormat="true"
Name="List Paragraph"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="29" QFormat="true" Name="Quote"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="30" QFormat="true"
Name="Intense Quote"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="19" QFormat="true"
Name="Subtle Emphasis"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="21" QFormat="true"
Name="Intense Emphasis"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="31" QFormat="true"
Name="Subtle Reference"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="32" QFormat="true"
Name="Intense Reference"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="33" QFormat="true" Name="Book Title"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="37" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="Bibliography"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="TOC Heading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="41" Name="Plain Table 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="42" Name="Plain Table 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="43" Name="Plain Table 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="44" Name="Plain Table 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="45" Name="Plain Table 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="40" Name="Grid Table Light"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46" Name="Grid Table 1 Light"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51" Name="Grid Table 6 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52" Name="Grid Table 7 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46" Name="List Table 1 Light"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51" Name="List Table 6 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52" Name="List Table 7 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Mention"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Smart Hyperlink"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Hashtag"/>
</w:LatentStyles>
</xml><![endif]--><!--[if gte mso 10]>
<style>
/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:"Įprastoji lentelė";
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-priority:99;
mso-style-parent:"";
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin-top:0cm;
mso-para-margin-right:0cm;
mso-para-margin-bottom:8.0pt;
mso-para-margin-left:0cm;
line-height:107%;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:11.0pt;
font-family:"Calibri",sans-serif;
mso-ascii-font-family:Calibri;
mso-ascii-theme-font:minor-latin;
mso-hansi-font-family:Calibri;
mso-hansi-theme-font:minor-latin;
mso-fareast-language:EN-US;}
</style>
<![endif]--><br />
<div style="text-align: justify;">
<span style="color: black;"><br /></span> <!--[if gte mso 9]><xml>
<o:OfficeDocumentSettings>
<o:AllowPNG/>
</o:OfficeDocumentSettings>
</xml><![endif]--><br />
<!--[if gte mso 9]><xml>
<w:WordDocument>
<w:View>Normal</w:View>
<w:Zoom>0</w:Zoom>
<w:TrackMoves/>
<w:TrackFormatting/>
<w:HyphenationZone>19</w:HyphenationZone>
<w:PunctuationKerning/>
<w:ValidateAgainstSchemas/>
<w:SaveIfXMLInvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid>
<w:IgnoreMixedContent>false</w:IgnoreMixedContent>
<w:AlwaysShowPlaceholderText>false</w:AlwaysShowPlaceholderText>
<w:DoNotPromoteQF/>
<w:LidThemeOther>LT</w:LidThemeOther>
<w:LidThemeAsian>X-NONE</w:LidThemeAsian>
<w:LidThemeComplexScript>X-NONE</w:LidThemeComplexScript>
<w:Compatibility>
<w:BreakWrappedTables/>
<w:SnapToGridInCell/>
<w:WrapTextWithPunct/>
<w:UseAsianBreakRules/>
<w:DontGrowAutofit/>
<w:SplitPgBreakAndParaMark/>
<w:EnableOpenTypeKerning/>
<w:DontFlipMirrorIndents/>
<w:OverrideTableStyleHps/>
</w:Compatibility>
<m:mathPr>
<m:mathFont m:val="Cambria Math"/>
<m:brkBin m:val="before"/>
<m:brkBinSub m:val="--"/>
<m:smallFrac m:val="off"/>
<m:dispDef/>
<m:lMargin m:val="0"/>
<m:rMargin m:val="0"/>
<m:defJc m:val="centerGroup"/>
<m:wrapIndent m:val="1440"/>
<m:intLim m:val="subSup"/>
<m:naryLim m:val="undOvr"/>
</m:mathPr></w:WordDocument>
</xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>
<w:LatentStyles DefLockedState="false" DefUnhideWhenUsed="false"
DefSemiHidden="false" DefQFormat="false" DefPriority="99"
LatentStyleCount="374">
<w:LsdException Locked="false" Priority="0" QFormat="true" Name="Normal"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" QFormat="true" Name="heading 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 7"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 8"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="9" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="heading 9"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 7"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 8"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index 9"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 7"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 8"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="toc 9"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Normal Indent"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="footnote text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="annotation text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="header"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="footer"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="index heading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="35" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="caption"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="table of figures"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="envelope address"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="envelope return"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="footnote reference"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="annotation reference"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="line number"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="page number"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="endnote reference"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="endnote text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="table of authorities"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="macro"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="toa heading"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Bullet 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Number 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="10" QFormat="true" Name="Title"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Closing"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Signature"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="1" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="Default Paragraph Font"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text Indent"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="List Continue 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Message Header"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="11" QFormat="true" Name="Subtitle"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Salutation"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Date"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text First Indent"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text First Indent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Note Heading"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text Indent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Body Text Indent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Block Text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Hyperlink"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="FollowedHyperlink"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="22" QFormat="true" Name="Strong"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="20" QFormat="true" Name="Emphasis"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Document Map"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Plain Text"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="E-mail Signature"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Top of Form"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Bottom of Form"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Normal (Web)"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Acronym"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Address"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Cite"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Code"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Definition"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Keyboard"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Preformatted"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Sample"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Typewriter"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="HTML Variable"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Normal Table"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="annotation subject"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="No List"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Outline List 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Outline List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Outline List 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Simple 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Simple 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Simple 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Classic 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Colorful 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Colorful 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Colorful 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Columns 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 7"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Grid 8"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 4"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 5"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 7"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table List 8"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table 3D effects 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table 3D effects 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table 3D effects 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Contemporary"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Elegant"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Professional"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Subtle 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Subtle 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Web 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Web 2"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Web 3"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Balloon Text"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" Name="Table Grid"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Table Theme"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" Name="Placeholder Text"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="1" QFormat="true" Name="No Spacing"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" Name="Revision"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="34" QFormat="true"
Name="List Paragraph"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="29" QFormat="true" Name="Quote"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="30" QFormat="true"
Name="Intense Quote"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="60" Name="Light Shading Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="61" Name="Light List Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="62" Name="Light Grid Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="63" Name="Medium Shading 1 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="64" Name="Medium Shading 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="65" Name="Medium List 1 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="66" Name="Medium List 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="67" Name="Medium Grid 1 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="68" Name="Medium Grid 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="69" Name="Medium Grid 3 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="70" Name="Dark List Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="71" Name="Colorful Shading Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="72" Name="Colorful List Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="73" Name="Colorful Grid Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="19" QFormat="true"
Name="Subtle Emphasis"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="21" QFormat="true"
Name="Intense Emphasis"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="31" QFormat="true"
Name="Subtle Reference"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="32" QFormat="true"
Name="Intense Reference"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="33" QFormat="true" Name="Book Title"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="37" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" Name="Bibliography"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="39" SemiHidden="true"
UnhideWhenUsed="true" QFormat="true" Name="TOC Heading"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="41" Name="Plain Table 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="42" Name="Plain Table 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="43" Name="Plain Table 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="44" Name="Plain Table 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="45" Name="Plain Table 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="40" Name="Grid Table Light"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46" Name="Grid Table 1 Light"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51" Name="Grid Table 6 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52" Name="Grid Table 7 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="Grid Table 1 Light Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="Grid Table 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="Grid Table 3 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="Grid Table 4 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="Grid Table 5 Dark Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="Grid Table 6 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="Grid Table 7 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46" Name="List Table 1 Light"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51" Name="List Table 6 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52" Name="List Table 7 Colorful"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 1"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 2"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 3"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 4"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 5"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="46"
Name="List Table 1 Light Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="47" Name="List Table 2 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="48" Name="List Table 3 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="49" Name="List Table 4 Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="50" Name="List Table 5 Dark Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="51"
Name="List Table 6 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" Priority="52"
Name="List Table 7 Colorful Accent 6"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Mention"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Smart Hyperlink"/>
<w:LsdException Locked="false" SemiHidden="true" UnhideWhenUsed="true"
Name="Hashtag"/>
</w:LatentStyles>
</xml><![endif]--><!--[if gte mso 10]>
<style>
/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:"Įprastoji lentelė";
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-priority:99;
mso-style-parent:"";
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin-top:0cm;
mso-para-margin-right:0cm;
mso-para-margin-bottom:8.0pt;
mso-para-margin-left:0cm;
line-height:107%;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:11.0pt;
font-family:"Calibri",sans-serif;
mso-ascii-font-family:Calibri;
mso-ascii-theme-font:minor-latin;
mso-hansi-font-family:Calibri;
mso-hansi-theme-font:minor-latin;
mso-fareast-language:EN-US;}
</style>
<![endif]-->
<br />
<div class="MsoNormal">
Daugiau apie šį spektaklį rasite<span style="color: black;"><a href="http://miltinio-teatras.lt/premjera-karas-dar-neprasidejo-m-durnenkovas/" target="_blank"> ČIA </a></span></div>
<br />
<span style="color: black;"><a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS </a></span></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-70664611070198737932017-04-16T16:31:00.001+03:002017-04-16T16:31:26.383+03:00Seppo Kantervo "SIENA". Kas būtų jeigu būtų, bet niekada nebus? - Istorijos klodai<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGsdIYagC9aYd8P8cGDn-kIPBjnWSStyq4lvCac7otC18zw6PEpWYr0XgxAUOQG041QGA6mCPuBIsuDqx2ulRQPw3D6mC_mfc5WqblTCwlQdPC3KV1jeQ1WFqzfEDvIaSWkzS1AfGNWEyn/s1600/Siena-A2-PRESS-page-001.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGsdIYagC9aYd8P8cGDn-kIPBjnWSStyq4lvCac7otC18zw6PEpWYr0XgxAUOQG041QGA6mCPuBIsuDqx2ulRQPw3D6mC_mfc5WqblTCwlQdPC3KV1jeQ1WFqzfEDvIaSWkzS1AfGNWEyn/s320/Siena-A2-PRESS-page-001.jpg" width="226" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Pirmasis
balandžio penktadienis, saulėtas ir pavasariškas vakaras. Šis vakaras
buvo ypatingas ne tik savo kalendorine prasme, bet ir premjera Juozo
Miltinio dramos teatro scenoje trumpu, tačiau skambiu pavadinimu
"Siena". Mano nuostabai, tą vakarą teatro salėje buvo laisvų vietų, kas
nėra būdinga premjerai, tačiau vėliau supratau, kad taip ir turėjo būti
dėl vienos labai svarbios priežasties, bet apie tai vėliau. Taigi,
laikrodžiui išmušus lygiai 18 val. salėje vis dar netyla šurmulys.
Praėjus bene dešimčiai minučių mandagaus vėlavimo, šviesos salėje vis
dar negęsta. Dar po penkių prabėgusių minučių laukimo, susirinkusieji
pradeda nerimauti dėl premjeros likimo, tačiau lyg jausdamos vyraujantį
nerimą, šviesos pradeda gęsti, žmonių klegesys it mygtuku išjungtas
nutyla...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis
prasideda jaunos merginos grindų valymu pagal rusiško stiliaus muziką.
Mergina tvirto sudėjimo, raudonais skruostais, mėlynomis akimis, didele
krūtine ir sėdmenimis, apsirengusi tamsiai žalios spalvos drabužiais,
išraiškingais antakiais ir į viršų sukeltais plaukais plauna grindis,
kaip vėliau paaiškės, slaptame Josifo Stalino bunkeryje. Šioje patalpoje
gulsčias stovi senovės Egipto faraono sarkofagas, užrakintas spyna.
Baigusi plauti grindis, ji atrakina sarkofago spyną ir atvožus sarkofago
dangtį, iš jo iššoka naktiniais drabužiais apsirengęs Adolfas Hitleris.
Pastarasis skuba atlikti gamtinius reikalus, nes jau tris paras nebuvo
išleistas iš jo likimu tapusios patalpos. Hitleriui atliekant savo
reikalus, prigęsta šviesos, į bunkerį paslaptingai įžengia samurajumi
apsirengęs kaukėtas, stambaus sudėjimo vyriškis, ginkluotas kardu.
Hitleris išsigąsta, bando pasislėpti, tačiau nėra kur - sarkofago
dangtis yra per sunkus staiga jį pakelti, todėl tenka akis į akį
susitikti su tokiu siurprizu. Pasirodo, samurajumi persirengęs žmogus
yra ne kas kitas kaip Josifas Stalinas, panoręs pažaisti su savo
belaisviu. Situacijai aiškėjant, Hitleris bando nuneigti faktą, jog
nenusinuodijo savo bunkeryje, o yra paimtas į Stalino nelaisvę ir to
niekas nežino, išskyrus patį Staliną ir Karlo Markso vaikaitę Klarą.
Klara - mergina, Stalino paskyrimu kartu įkalinta bunkeryje su Hitleriu
su misija - visokeriopai prižiūrėti Adolfą. Stalinas pagrobia Hitlerį,
kad pastarasis jam atsakytų į rūpimus klausimus ir taip padėtų
įtvirtinti savo pozicijas pasaulinėje politikos padangėje. Tačiau ar
Stalinui pavyksta pasiekti savo tikslą? Ar Hitleris, būdamas
nacionalistu, pasiduoda priešo spaudimui?</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai
spektaklis, vaizduotės pagalba žiūrovą perkeliantis į tokį pasaulį,
kurio nėra, nors susiklosčius tam tikroms istorinėms aplinkybėms, galėjo
ir būti. Pasaulis su siaubu prisimena prieš daugiau nei pusę amžiaus
vyravusią tironiją ir diktatūrą tam tikrose šalyse, kas paliko gilų
randą istorijos puslapiuose. Dėl dviejų žmonių - Stalino ir Hitlerio -
ambicijų buvo tyčiojamasi iš žmonių, pasaulį smaugę viską naikinančia
tironija siekė garbės ir valdžios, galios, dėl ko žuvo daugybė nekaltų
žmonių. Atrodo, jų rankomis buvo atlikta gamtos (o gal tiksliau,
pasaulio) atranka, kuriai vadovavo dvi narcisistinės asmenybės, kurios
savo tikslų siekia, nepaisydamos skaudžių pasekmių, nes karo
aplinkybėmis visos priemonės yra pateisinamos. Skaudūs dalykai
spektaklyje pateikiami per ironijos prizmę, istorija šaržuojama, o
pjesės esmė perteikiama prisotinta sarkazmo. Spektaklyje puikiai
pavaizduojamas nacionalizmas, kuriam nėra ribų ir masinės žmogžudystės </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Mėgstu
komedijas, o dar labiau - istoriją, todėl šios premjeros laukiau su
nekantrumu. Tuo labiau, sužavėjo spektaklio afiša, šaržuojanti šias
visiems puikiai žinomas asmenybes. Tikėjausi kažko tokio WOW, tačiau
teko šiek tiek nusivilti. Galbūt dėl to, kad į šį spektaklį reikia
žvelgti daug giliau nei atrodo iš pradžių ir pasitelkti vaizduotę, o gal
dėl to, kad spektaklis yra kupinas sarkazmo, tačiau po juo slepiasi
skaudūs ir jautrūs faktai, aktualūs net ir šiuolaikiniam žmogui. Atrodo,
kiekvienas mūsų tik iš istorijos vadovėlio pažinome totalitarinę
diktatūrą ir jos poveikį visuomenei, kartų vystymuisi, tačiau ar iš
tiesų mes apie tai sužinome tik iš vadovėlių? Ar mes esame visiškai
laisvi, kiek tai deklaruoja demokratinės valstybės principai? Apie tai
susimąsčiau, tačiau praėjus porai dienų po spektaklio ir tik tuomet
įvertinau paties spektaklio tikrąją vertę. Nemeluosiu, po vaidinimo
buvau nusivylusi tuo, ką mačiau teatro scenoje, tai nepatenkino mano
ilgai puoselėtų lūkesčių, buvau net šiek tiek supykusi dėl veltui
sugaišto laiko, tačiau po kurio laiko supratau, kad visgi šioje vietoje
teatras pričiupo mane. Jis buvo daug sunkesnis nei galima buvo pamanyti,
o tuo labiau - visiškai nepanašus į komediją. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklyje
ypatingai patiko sukurti veikėjų charakteriai, kurie ne tik atitiko
realybę, bet ir tiesiog žavėjo savo charizmatiškumu bei tvirtumu. Turbūt
visi žino, kokios stiprios asmenybės buvo Hitleris ir Stalinas, todėl
nenuostabu, kad šiame vaidinime ryškiomis spalvomis sceną užpildė visi
trys veikėjai. Jaučiu didžiulę padėką aktoriams už tai, kad jiems pavyko
taip įtikinamai atkartoti šių istorinių, tačiau nelabai teigiamų ir
malonių asmenybių charakterius, kuriais patikėjau. Ploju atsistojusi! Tiesa, Antano
Venckaus sukurtame Stalino charakteryje buvo daugiau gruziniško
charakterio nei spektaklyje "Chanuma", kas keistai nustebino, nes būtent
"Chanumoje" to labai trūko, o šiame spektaklyje, mano nuomone, buvo
kiek per daug. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, turbūt pirmą kartą spektaklio
negaliu vienareikšmiškai įvertinti. Negaliu tiksliai pasakyti, jis man
patiko ar ne, nes spektaklio metu ir po jo apėmė dvejopi jausmai:
spektaklio metu buvo nuobodoka, kiek per statiška, pats spektaklis lyg
ir nevisai užbaigtas, kažko trūko, patyčios iš žmonių, žmogiškumo,
prievarta, akivaizdus rasinės neapykantos propagavimas, smurtas prieš
silpnesnius manyje kėlė vidinį konfliktą, dar labiau situaciją paaštrino
netoliese buvusių žiūrovų komentarai ir juokas, kai rodomi baisūs ir
nusikalstami dalykai, bet praėjus porai dienų po spektaklio, nuraminus
visas emocijas ir permąsčius, ką tuomet ten pamačiau, supratau, kad
spektaklis savo prasme yra daug stipresnis nei bet koks mokyklinis
istorijos vadovėlis. Juokais perteiktos tų laikų realijos verčia dar
dabar permąstyti tai, kokie laimingi esame, kad neteko to išgyventi. Iš
pradžių maniau, kad spektakliui didžiausias pažymys, kurį galėčiau
parašyti, gali būti tik vidutinis, tačiau vėliau persigalvojau ir
vertinčiau jį porą balų geriau. Spektaklį "Siena" rekomenduočiau tiems,
kurie domisi ar šiaip prijaučia istorijai ir nori iš arti susipažinti su
bene garsiausiomis Antrojo pasaulinio karo asmenybėmis. Taip pat tiems,
kurie mėgsta gilų ir sudėtingą teatrą, kuriame reikia daug galvoti,
apmąstyti. Nemeluosiu, spektakliui įpusėjus, man norėjosi išeiti namo,
tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad eičiau į jį dar ir dar kartą. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę <a href="http://miltinio-teatras.lt/premjera-siena-s-kantervo/" target="_blank">ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS </a></div>
<br />Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-85857947691299014592017-04-01T15:15:00.002+03:002017-04-01T15:15:48.711+03:00Juroslava Pulinovič "MERGAITĖS SVAJONĖ" arba realus gyvenimas, kai esi visų (niekieno) vaikas<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRk-dsaz1Gl8mQpIErgsc8EFPpt1ptoMhmgBOEhxx00qCn0PK7yr56cWsNCM7ng__fDgirMz210hjN8sv3VoUDyicrCbWqLG7YK3QqgL5JpvzOi9qE_Tyd6U2QdoXvab9fNCF7EEl8glUT/s1600/eventDetails.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRk-dsaz1Gl8mQpIErgsc8EFPpt1ptoMhmgBOEhxx00qCn0PK7yr56cWsNCM7ng__fDgirMz210hjN8sv3VoUDyicrCbWqLG7YK3QqgL5JpvzOi9qE_Tyd6U2QdoXvab9fNCF7EEl8glUT/s320/eventDetails.jpg" width="220" /></a></div>
Kovo 25-osios vakaras, kuris tą kartą visus žmonių vargus stengėsi nuplauti šaltu pavasarišku lietumi. Link teatro gurmanams neįprastos vietos juda dalykiniu stiliumi pasipuošę žiūrovai, nedrąsiai praveriantys teismo duris. Taip... šį kartą premjera vyksta ne teatro salėje, o vietoje, apie kurią bene didžioji visuomenės dalis stengiasi negalvoti. Tai - Panevėžio apylinkės teismo salė, kurioje jau ne vieno asmens likimas buvo nulemtas. Galbūt tai, o gal tiesiog institucinė atmosfera apribojo susirinkusiųjų elgėsį, kuris pasireiškė premjeros vakarui nebūdinga rimtini ir santūrumu. Tą vakarą visos paruoštos vietos žiūrovams buvo užimtos, o ir madingai vėluojančių nebuvo, telefonų garsai it patys jausdami tą savotišką teismo salės atmosferą neišdrįso blaškyti bendro susirinkusiųjų susikaupimo. Taigi, teismo salė.... Pakankamai šviesi, tačiau kartu ir lyg metaforiškai krauju išpieštomis sienomis, kurios girdėjo daugybę baisių ir protu nesuvokiamų istorijų, aplaistytų ašaromis ir persmelktų skausmu. Ir šį vakarą mūsų laukė gyvenimas, tikroji realybė, kai tu esi vaikas, kurio niekam nereikia.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis prasideda tik įžengus į salę. Kaltinamųjų vietoje uždaryta sėdi mergina ir nedrąsiai žvelgia į susirinkusiuosius, kurie tuo metu ieškosi sau tinkamiausios vietos. Išmušus lygiai 18 val, mergina pradeda savo pasakojimą. Ji - šešiolikmetė Natalija, kurios motiną negyvai sumušė suteneris Vadikas. Mergaitė kitų giminių ir artimųjų neturi, todėl yra apgyvendinta vaikų globos namuose, kuriuose vyrauja savos gyvenimo taisyklės. Natalijos pasakojimas prasideda nuo dienos vaikų stovykloje, kurioje dėl visiškai absurdiškos situacijos ji iššoka pro trečio aukšto langą. Po šio skrydžio Nataša prasibunda ligoninės palatoje, kurioje ją aplanko jaunas, džentelmeniškos išvaizdos, pasitempęs jaunuolis, kuris paprašo mergaitės atsakyti į kelis klausimus. Pastarasis - vietinės spaudos žurnalistas, ketinęs parašyti straipsnį apie vaikų namų auklėtinę, iškritusią pro trečio aukšto langą, tačiau vienas vaikino klausimas Natašą priverčia susimąstyti apie jos gyvenimą. Dar prieš tą lemtingą šuolį pro langą, mergaitė vidinio monologo metu nusprendžia, kad pagaliau norinti patirti tikrą meilę, iš kurios anksčiau pati šaipėsi. Mergaitės svajonės apie meilę ir meilės objekto idealizavimas priveda prie moralinės savidestrukcijos, kuri lydima skaudžių pasekmių. Nepaisant to, mergaitė ir toliau svajoja, tačiau ar šioms svajonėms lemta išsipildyti?</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie tėvų ir artimųjų neturinčius vaikus, kurie tampa valstybės nuosavybe (visų), tačiau kartu ir patiria nereikalingumo jausmą (niekieno). Vaidinime puikiai atspindimos vaikų namuose gyvenančių vaikų pasaulėžiūra, gyvenimiškas imunitetas iškylančioms problemoms bei gebėjimas apsiginti nuo aplinkinių, pastovėti už save ir savo nuomonę. Šiuo vaikų pasaulis pagrįstas reputacijos, jėgos pagrindu, kuris skatina neigiamus socialinius veiksnius visuomenėje, o aplinkinių stigmatizavimas moralinės savidestrukcijos reiškinį tik dar labiau paaštrina. Spektaklyje gausu gatvės vaikų žargono, kas neretą žmogų verčia išraudonuoti ir susimąstyti apie tokių vaikų tolimesnę ateitį kaip funkcionuojančios visuomenės dalį, kurioje mes gyvename. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Drįstu teigti, kad šis spektaklis turbūt yra pats stipriausias iš anksčiau mano matytų spektaklių dėl nešamos žinios žiūrovams. Negana to, kad patys akis į akį galime susidurti su ta realybe, apie kurią stengiamės negalvoti, o sutikę - ignoruoti, tai dar ir šioje istorijoje tampame savotiškais teisėjais, kurie priima sprendimą dėl Natašos gyvenimo. Vieni ją teisia dėl tam tikrų poelgių, savotiškos gyvenimo tiesos propagavimo, kiti - žvelgia į mergaitės gyvenimą kaip į visumą ir randa priežasties - pasekmės ryšį, kuris į nusikaltėlę priverčia žvelgti kaip į pagalbos prašančią sielą, kuriai norisi ištiesti ranką ir padėti išlipti iš duobės. Nors spektaklis nėra emociškai lengvas, o ir pati istorija skaudi, giliai širdyje tikiu, kad bent vienam iš spektaklį stebėjusių žmonių tai buvo daug labiau artima, nei tik kaip galimybė empatiškai pažvelgti į išgalvotą istoriją. Aš buvau viena tų, kurie šioje istorijoje vienaip ar kitaip rado save. Todėl po šio spektaklio ilgam laikui panirau į save ir įvairius apmąstymus, tad šis spektaklis giliai įstrigo mano atmintyje. <br />
<br />
Išskirtinį dėmesį norėčiau skirti šio monospektaklio aktorei <b>Erikai Račkytei</b>. Tariu didelį AČIŪ aktorei už profesionalumą, drąsą tapti tuo vaiku ir galimybę patikėti kiekvienu ištartu žodžiu. Jūs esate šaunuolė! Nors šis spektaklis buvo pirmas, kuriame galėjau stebėti Jūsų teatrinius sugebėjimus, tikiuosi, kad dar ne kartą stebinsite žiūrovus. Ploju atsistojusi.<br />
<br />
Taigi, "<b>Mergaitės svajonė</b>" yra vienas tų spektaklių, kuriems nereikia įmantrių dekoracijų, pompastiškų kostiumų ar daugybės aktorių, kurie užpildytų sceną energetika ir atitinkama emocija. Šiai istorijai įgyvendinti pakanka vienos nepaprastai talentingos aktorės ir neįprastos, savotiškai įpareigojančios aplinkos, kuri žiūrovą stumia į tam tikrą pasirinkimo kampą, iš kurio galėsi ištrūkti tik viską gerai apmąstęs, perleidęs per savo prizmę ir priėmęs nuosprendį. Nepaisant to, spektaklį vertinu stipriu<b> 9/10</b> dėl kelių priežasčių. Viena jų - spektaklio vieta. Jei būtų mano valia, žiūrovus būčiau privertusi labiau išeiti iš
jų komforto zonos, kad visi patirti jausmai dar labiau sustiprėtų, nes
to trūko. Viskas tvarkoj su parinkta aplinka, tačiau teismo salę buvo
galima išnaudoti dar labiau. Kitas dalykas, šiek tiek trūko specifinio žargono. Žinoma, spektaklyje žargono buvo nemažai, tačiau jo galėjo būti ir daugiau, tuo labiau, kad tokie vaikai žargoną laiko kaip vieną iš bruožų, parodantį jų užimamą vietą hierarchinėje sistemoje. Visa kita buvo <b>NUOSTABU</b>. Kam <b>REKOMENDUOČIAU</b>? Visų pirma, tai paaugliams, kurie kaip tik nori viską išbandyti, tačiau nepagalvoja apie pasekmes, apie kitokį gyvenimą. Taip pat tiems paaugliams, kurie yra skaitę ar bent jau girdėję apie Melvin Burgless romaną "Heroinas". Jei patiko ši knyga, tai spektaklis patiks dar labiau. Suaugusieji, kurie šiuo metu augina paauglius ar tie, kurie nori sužinoti apie kitokią vaikų gyvenimo pusę. Taip pat rekomenduočiau tiems, kurie mėgsta drąsų ir kitokį teatrą. <b>IŠDRĮSKITE PAMATYTI TIESĄ TEATRO PAGALBA!</b><br />
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę<b> <a href="http://miltinio-teatras.lt/teatrinis-projektas-russia-today-mergaites-svajone-j-pulinovic/" target="_blank">ČIA</a> </b><br />
<b><a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a> </b></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-83811067006271333252017-03-11T15:47:00.003+02:002017-03-11T15:47:47.590+02:00Avksentijaus Cagarelio "CHANUMA"<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgGoaT6Yz0psQ4OZEY-i6Pjsow2FrhyCW-efuaOvriIO94iP_QV3UNPgcGwoJyDP1CBQegB9mqD59mKUFaBIxtI87Ib1y2xqKHRdlVVgj9w4YHF4h52pBMwkpLOLyYrjWgVj6F9NShtr5wo/s1600/eventDetails.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgGoaT6Yz0psQ4OZEY-i6Pjsow2FrhyCW-efuaOvriIO94iP_QV3UNPgcGwoJyDP1CBQegB9mqD59mKUFaBIxtI87Ib1y2xqKHRdlVVgj9w4YHF4h52pBMwkpLOLyYrjWgVj6F9NShtr5wo/s320/eventDetails.jpg" width="220" /></a></div>
Vasario 25-oji, arba paskutinis žiemos šeštadienis. Atrodo, žiema jau susitaikė su mintimi, kad teks užleisti vietą visą budinančiam pavasariui, todėl vakaras buvo malonus ir labai tinkamas apsilankyti teatre, o ypatingai - premjeroje. Po 17-ko metų pertraukos "Chanuma" vėl grįžta į Juozo Miltinio dramos teatro sceną su tikslu - nustebinti žiūrovus gruziniško temperamento ir unikalaus humoro perpildyta komedija. Kaip ir pridera premjerai, salėje neryškiai matosi vos kelios laisvos vietos, bylojančios apie didžiulį žiūrovų susidomėjimą spektakliu.<br />
<br />
XIX amžiaus Tbilisis, kvepiantis pavasario gaiva. Namo balkone jaunoji pirklio duktė Sona svajoja apie savo mylimąjį kunigaikštį Kotė, kuris namuose moko Soną muzikos pamokų. Tačiau romantiškoms svajoms kelia užkerta skaudi realybė - tėvas Mikičius, garsus ir labai turtingas pirklys, norėdamas įgyti kunigaikščio titulą bei herbą, ketina dukters vedybų keliu pelnyti visuomenės pagarbą ir pripažinimą. Bėda ta, kad tėvo išrinktas jaunikis - vyresnio amžiaus, arogantiškas bei nuskurdęs kunigaikštis Vano, savo dienas leidžiantis lėbaudamas vietinėje smuklėje. Pastarasis, pasitelkęs į pagalbą piršlę Kabato, ieško turtingos jaunosios su nemenku kraičiu, kuris turėtų išspręsti visas Vano finansines problemas, tad Sona atitinka visus keliamus reikalavimus. Istorija, atrodo, pasibaigtų vedybomis "iš reikalo", pamirštant meilę, tačiau jaunojo kunigaikščio Kotė ir Sonos prašymu, į šį reikalą įsikiša geriausia Tbilisio piršlė Chanuma. Pakerėta jaunuolių meilės ir norėdama įrodyti savo kaip piršlės, vertę konkuruojančiai Kabato, piršlė numeris vienas įsikiša į šią absurdišką situaciją. Chanuma tam reikalui į pagalbą pasitelkia ne tik savo gyvenimišką patirtį bei išmintį, bet ir aplinkinius. Tačiau ar galingoji ir visas kliūtis apeinanti Chanuma pajėgs pakeisti užsispyrusio tėvo valią?<br />
<br />
Tai komedija apie visais laikais aktualią ir gyvuojančią meilę su kliūtimis, kurią savo kūriniuose aprašo Viljamas Šekspyras. Meilei nėra neįveikiamų kliūčių, nes prieš tikrąją meilę ant kelių parklumpa ne tik įsimylėjėliai, bet ir didžiausi šio jausmo skeptikai, kurie, šios istorijos pabaigoje, patys pasineria į šį nepaprastą jausmą, nebyliai pripažinę, kad ilgą laiką klydo dėl meilės. Taip pat spektaklyje yra pavaizduojamas noras ir neadekvati būtinybė patekti į tam tikrą socialinį sluoksnį, o kartu su tuo ir įgyti visuomenės pripažinimą bet kokia kaina. Šiuo atveju, paaukoti vienturtės dukters šeiminę laimę tėvui atrodo racionalus sprendimas, o Sonos nenoras paklusti jam skamba kaip nepagarba gimdytojui. Milijonierius pirklys Mikičius aklai trokšta tapti kunigaikščiu, nors pats net nemoka rašyti, kuo puikiai pasinaudoja Chanuma, gelbėdama jaunas sielas nuo pražūties. Spektaklyje vaizduojamas santykis tarp skirtingų tautų, socialinių sluoksnių, kurie nėra pavaldūs stipriausiam pasaulyje jausmui - tikrai meilei, kuri veda link tautų sutarimo bei tarpusavio sugyvenimo. <br />
<br />
Nors Avksentijus Cagarelis kūrinį "Chanuma" parašė 1882 metais, kuris sulaukė tuometinio pripažinimo bei šlovės, ši istorija, net ir praėjus daugybei metų, yra aktuali ir šiandieninei visuomenei. Atrodo, jau senai praėjo laikai, kai visuomenėje vyravo luominė santvarka, tačiau dar dabar, vienaip ar kitaip yra jaučiama socialinė nelygybė tarp žmonių. Siekiant pakeisti esamą situaciją, šiais laikais žmonės taip pat yra pasiryžę imtis drastiškų priemonių - gyventi skolintais pinigais ir rizikuoti netekti visko, ką turi, skolintais ar už paskutinius ir sunkiai uždirbtus pinigus įsigija prabangių, tačiau praktiškai visiškai nereikalingų daiktų ir puikuojasi jais kibernetinėje erdvėje, o kartais - tiesiog be pagrindo užriečia nosį, išsižadėdami šeimos ir kitų vertybių, laikydami tai tiesiausiu keliu į visuomeninį pripažinimą. Lygiai taip pat kaip ir pirklys Mikičius, šiuolaikiniai žmonės negalvoja apie ateitį ir drastiškų sprendimų galimas pasekmes ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. <br />
<br />
Šiame spektaklyje man labai patiko keletas dalykų. Turbūt labiausiai patikęs sprendimas - daugybė aktorių, įgyvendinančių spektaklį. Viso spektaklio metu scena užpildyta aktoriais, todėl susidaro chaoso, šurmulio vaizdas, autentiškas tikrajam Tbilisio šurmuliui. Tuo labiau, kad kai kurių aktorių pasirodymo scenoje jau buvau pasiilgusi, tad labai nudžiugau pamačiusi juos scenoje. Tiesa, mano pastebėjimas - labai skyrėsi
kviestinio aktoriaus Antano Venckaus vaidyba nuo Miltinio dramos teatro
aktorių. Ir tai yra labai gerai, nes vienu šūviu galima nušauti du
šūvius - ir mėgautis profesionaliai atliekamu spektakliu, ir susipažinti
su kitų teatrų mokyklos specifika, kurią puikiai vaizduoja A. Venckus,
įkūnijantis arogantišką pagyvenusį kunigaikštį Vano. Taip pat patiko dialogai, kurie pasireiškė paprasta, tačiau prasminga kalba, kupini palyginimų, metaforų ir kitų meninės raiškos priemonių, ko kasdienybėje labai trūksta. Patiko puikiai pavaizduota šeimos padėtis pagal prioritetų svarbą armėnų ir gruzinų gyvenime. Ne paslaptis, kad šiose tautose yra įprasta vienuose namuose gyventi kelioms šeimos kartoms, visuomet kartis dėl priimamų sprendimų, nuolat bendrauti ir palaikyti tarpusavio gerus santykius, ginti šeimos garbę net ir aukojant savo gyvybę. Patiko tai, kad visi veikėjai turi ryškius ir spalvotus charakterius, kurie visame tame scenos užpildyme - chaose viską spalvina visomis spalvomis. Atkreipiau dėmesį ir į kostiumus, kurie irgi verti dėmesio dėl autentiškumo, prabangos bei veikėjų charakterių užpildymo. Patiko dekoracijos, stipriai prisidėjusios prie Tbilisio šurmulio, o ypač patiko žalias fortepijonas, kurio tikrai negalėjau tikėtis teatro scenoje, tuo labiau tokių gabaritų. <br />
<br />
Tačiau buvo ir trūkumų. Bene pats svarbiausias - gruziniško ir armėniško charakterio, rytietiško temperamento stoka. Trūko to karštakošiškumo, drastiškų ir staigių sprendimų, ginčų, sprendžiamų rėkimu ir, svarbiausia, kardų, peilių ir kitų ginklų, kuriais šios tautos yra pratusios spręsti iškilusias problemas. Trūko džigitų, ilgų barzdų, tautinių šokių. Tiesą sakant, visus tuos trūkumus beveik kompensavo sukurta autentiška Tblisio aplinka ir šurmulys ,tačiau trūko to gruziniško kraujo, kurį galėčiau pajausti savo gerklėje.<br />
<br />
Apibendrinant, "Chanuma" man patiko. Tiesą sakant, šios premjeros laukiau daugiau nei mėnesį, kai buvo paskelbta apie būsimą įvykį ir laukimas pasiteisino. Esu dėkinga už galimybę pamatyti šį spektaklį, o tuo labiau premjeros dieną, kas atmosferą teatre paverčia kažkokia tai ypatinga. Šį spektaklį vertinu 8/10 vien dėl neužbaigtumo ir rytietiško temperamento stokos. Visa kita, kaip jau ir anksčiau minėjau, labai patiko ir patenkino mano lūkesčius. Spektaklį REKOMENDUOJU tiems, kuriems patinka komedijos (nes ši komedija tikrai privers jus bent jau šypsotis visas 3 valandas); tiems, kurie mėgsta šurmulį ir chaosą teatro scenoje (nes ko jau ko, bet to tai tikrai bus daug); tiems, kuriems norisi atsipalaiduoti nuo darbų, slegiančių problemų ir nuobodžios kasdieninės rutinos (nes spektaklyje nėra sudėtingų simbolių, įmantrių frazių su giliai užslėpta mintimi, sudėtingų režisūrinių sprendimų); ir tiesiog tiems, kurie mėgsta profesionalų teatrą bei yra ištroškę kultūrinio tobulėjimo. Taigi, išsakiau savo nuomonę, atsižvelgdama padarytomis pastabomis, tačiau tai tėra subjektyvus vertinimas, todėl negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Todėl siūlau tiems, kurie myli teatrą, patiems pamatyti šį spektaklį ir įsitikinti, koks nuostabus jis yra.<br />
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/premjera-chanuma-a-cagarelis/" target="_blank">ČIA</a><br />
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a><br />
</div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-48080550597297975622017-02-01T01:06:00.001+02:002017-02-01T01:06:08.757+02:00Natalja Vorožbit "Saša, išnešk šiukšles". Vienos šeimos mistinė, tačiau tikra istorija <div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjtdB83sDBemEDLbx6_AGcWmUwBL-7UQCt5PaTUxzSoO0gIMebzo2-sj89nh4nSmGoWDKPbO8GW_guE3g9_NdIWEMQydW0HChJy4bLovKrsX_IVa0kU7rYTsUI9Z-FKN1JuEBhKrQ5r3TCf/s1600/eventDetails.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjtdB83sDBemEDLbx6_AGcWmUwBL-7UQCt5PaTUxzSoO0gIMebzo2-sj89nh4nSmGoWDKPbO8GW_guE3g9_NdIWEMQydW0HChJy4bLovKrsX_IVa0kU7rYTsUI9Z-FKN1JuEBhKrQ5r3TCf/s320/eventDetails.jpg" width="220" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Tą vakarą buvo sausio 25-oji, trečiadienis. Po ilgos pertraukos nedrąsiai žengiau į teatro foje žvalgydamasi ir ieškodama pažįstamų veidų. <b>DEJA</b>. Netrukus įvertinu, kad susirinko keistai negausus būrys žiūrovų ir tai mane nemaloniai nustebina, tačiau tikėjimo teatru neatima. Dar prieš žengiant į salę pradedu svarstyti, kurioje eilėje labiausiai norėčiau prisiglausti nepakartojamai valandai teatre, galvoje peržvelgiu visus geriausius variantus, tačiau įžengus į salę teko pajausti nusivylimą ir... nuostabą! Žiūrovai spektaklį stebės, būdami scenoje! Nedrąsiai, lėtais žingsniais lyg nenorėdama įžeisti ar kaip nors sugadinti savo svajonės žengiu ant scenos ir bandau ieškoti poros laisvų vietų ir vuolia - pačiame priekyje! Supratau, kad šis spektaklis jau niekuomet neapleis mano atminties,
todėl atsipalaiduoju ir stengiuosi įsilieti į esančią atmosferą. Tiesa, beveik visos vietos tuo metu buvo užimtos, todėl teatro darbuotojams teko pastatyti papildomas kėdes, kiek tai leido aplinka, tad supratau smarkiai klydusi. Netrukus lėtai pradeda gesti šviesos, o žiūrovų šurmulys nutyla it išjungtas išjungimo mygtuku. Patikėkite manimi, tą akimirką mes visi pajutome kažkokią tai ypatingą mistiką šalia savęs...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, 2014 metai, Ukraina. Veiksmas prasideda Katerinos namo virtuvėje. Katerina neseniai palaidojo savo vyrą Sašą, kuris dar prieš prasidedant kariniams neramumams staiga mirė dėl širdies nepakankamumo. Kartu su savo besilaukiančia dukra Oksana gamina vakarienę ir aptarinėja įprastus dalykus, tačiau kiekviena tema, kuria bandoma kalbėti, primena mirusį Saša. Jis - buvęs karininkas, savo laiku užėmęs aukštas pareigas kariuomenėje, dalyvavęs daugybėje mūšių ir karinių užduočių, tačiau pasaulį palikęs absurdišku būdu - susmukęs vonioje dėl širdies ligos. Nors jis nebuvo tobulas vyras, tačiau jo žmona Katia ir podukra Oksana jį prisimena tik kaip gerą šeimos vyrą. Besidalindamos prisiminimais nejučiomis pradeda kalbėtis su pačiu Saša, kuris taip pat įsitraukia į pokalbį. Moterys išreiškia pyktį ir nuoskaudą dėl per anksti šį pasaulį palikusio Sašos, tačiau iš tiesų jo tiesiog ilgisi. Prasidėjus kariniams neramumams Ukrainoje, Saša, jausdamas pareigą ginti savo šalį ir nelaikydamas pasiteisinimu faktą, jog yra miręs, nori grįžti ir stoti į karą. Tačiau kaip? </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai pasakojimas apie meilę, mirtį ir nemirštančią pareigą savo šaliai, patriotiškumą. Spektaklyje vaizduojamas skirtingas vyrų ir moterų karo bei patriotizmo suvokimas: vyrai visą savo gyvenimą atlieka pareigą ginti ir saugoti tėvynę, netausojant savęs ir savo gyvybės, o šioje istorijoje - pasiryžta netgi antrąkart žūti dėl tėvynės. Davę priesaiką, jaučia pareigą jos laikytis net ir absurdiškose ir negrįžtamose situacijose. Tuo tarpu moterys prieštarauja aklam ir egoistiškam vyrų norui būti didvyriais ir žūti kovoje, nes joms yra per labai sunku laukti ir gedėti (šiuo atveju, antrą kartą) į karą išėjusių vyrų, o tuo labiau - vienoms išgyventi sudėtingomis aplinkybėmis. Joms atrodo neracionalu ir savanaudiška paneigti visus fizikos ir biologijos dėsnius dėl galimybės vėl rizikuoti savo gyvybe, kartu vėl verčiant jas išgyventi pakartotinę netektį. Tiesa, spektaklis nėra tiesiog autorės fantazija. Pjesės autorė Natalja Vorožbit remiasi savo asmenine patirtimi - jos tėvas buvo karininkas, miręs prieš 2014 metais vykusius karinius įvykius Ukrainoje - ir karo Ukrainoje faktu, apie kurį žino bene visas pasaulis, tačiau per žinių laidų programas girdėdami apie karinius veiksmus Ukrainoje turbūt nesusimąstėme, ką tuo metu išgyveno kariai ir jų šeimos. Šis spektaklis yra puikiausias būdas suprasti, kas tuo metu vyko tų žmonių gyvenimuose.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šis vaidinimas paliko neišdildomą įspūdį ne tik dėl išsipildžiusios svajonės, bet ir dėl kitų priežasčių. Viena jų - išėjimas iš komforto zonos. Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta bendrauti internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, tiesioginį bendravimą nustumiant į kampelį su užrašu "Būtinybė", taip susikuriama komforto zona, kurioje žmogus gali jaustis saugus ir nepaliečiamas, neturi atsakyti už savo poelgius ar žodžius. Mes įpratome gyventi savo susikurtose komforto zonose lyg burbule, pasislėpti tamsoje ir likti stebėtojais, todėl sprendimas žiūrovus įkurdinti teatro scenoje ir čia pat, visai ranka pasiekiant kurti spektaklį, mano nuomone, yra sveikintinas. Nors iš pat pradžių būna nejauku, bet tai perauga į didesnę empatiją ir įsitraukimą į vykstantį veiksmą, nes tuo metu realiai ir pats esi viso to dalis. Taip pat labai patiko muzikinis takelis, kuris dar ilgą laiką neapleido mano minčių. Patiko dekoracijų tikroviškumas, kuris iš pat pradžių netgi sukėlė savotišką emocinį šoką ir netikėtumą, nes scenoje gali tikėtis visko, bet tik ne to (gerąja prasme). Patiko ant sienos rodomi vaizdai, filmukas, ironizuojantis Sašos gyvenimą ir jo mirtį, nupiešta mergaitė, drabužiai, saldainių lietus, žodžiu, patiko viskas, nors retai taip būna. 10 balų!</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Nepaisant to, spektaklis labai labai palietė asmeniškai mane. Ilgai svarsčiau, kokia to priežastis, nes nei spektaklyje yra pateikiami faktai apie karą, kuriuo galėčiau žinoti iš žiniasklaidos, nei pažinojau kokią nors ukrainiečių šeimą, kurie būtų tai išgyvenę, savo artimoje aplinkoje netgi neturiu žmonių, kurie būtų išgyvenę karą ir kada nors pasakoję apie karo metu patiriamus baisius dalykus. Visgi žvelgiau kiek asmeniškiau ir suvokiau...atmetus karinį kontekstą, mūsų šeima išgyveno tokią pačią dramą, kuomet šeimą per anksti ir absurdiškai paliko mūsų šeimos vyras, o savotiškai ir karys, tik kasdien žvanginęs ne ginklais, o naudojęsis kitomis priemonėmis, siekiant pasaulį padaryti geresniu. Juk jei visi gyliau pasikapstytumėme savo širdyse suprastume, kokia artima yra ši istorija. <b>PALIETĖ</b>. Iki širdies gelmių. O tuomet akyse pradėjo tvenktis ašaros.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Aktoriai. Turbūt geresnių aktorių šiems vaidmenims parinkti nebuvo galima. Ir tai rašau labai labai nuoširdžiai. Esate nuostabūs aktoriai, kurių pavardės spektaklio afišoje garantuoja profesionalumą ir žiūrovams atiduotą maksimumą. Ačiū Jums! </div>
<div style="text-align: justify;">
</div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, nors ir neteko sudalyvauti šio spektaklio premjeroje (nėra paslaptis, kad spektaklių premjeros yra savaime ypatingas reikalas daugeliu aspektų), esu laiminga, kad turėjau galimybę pamatyti šį vaidinimą. "Pagavau save", kad eidama iš teatro link automobilio visą laiką pratylėjau ir buvau apmąstymuose, o tai reiškia, kad dalis spektaklio liko manyje. Apžvelgiant viską, spektaklį vertinu 9/10, nes, nepaisant visų išvardintų gerų dalykų manau, kad spektakliui kažko trūko. Atrodo, tik spėjai įsijausti, o čia jau viskas ir baigiasi. Trūko pasakojimų ir Sašos praeities, pasakojimų apie dabartį be jo, trūko dialogų su juo. Žodžiu, teko nusiminti, nes viskas baigėsi per greitai. Likau atvirame konflikte, neišsprendusi problemos, kas nedavė man ramybės dar kelias dienas po spektaklio. Kam <b>REKOMENDUOČIAU</b>? Tiems, kurie domisi Ukraina tiek politiniu, tiek kariniu kontekstu; tiems, kurie nėra abejingi kito nelaimei ar netekčiai; tiems, kurie mano esantys drąsūs ir nori išbandyti save, išeinant iš savotiškos komforto zonos. Iš tiesu, šį spektaklį kviesčiau pamatyti visus teatro gurmanus, kurie vertina aukštos klasės ir profesionalius spektaklius, nes tiek pjesės autorė, tiek ir patys aktoriai, režisūriniai sprendimai ir parinktas garso takelis yra nepaprasti. Patikėkite manimi. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/sasa-isnesk-siuksles-n-vorozbit/" target="_blank">ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-72222057344499997152016-10-04T17:42:00.002+03:002016-10-04T17:56:49.075+03:00Krzysztof Zanussi "HYBRIS (PUIKYBĖ)". Kas nutinka, kai žmogus tampa Dievu?<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3u50NuCYCB_vgIh4DcZZjpLgRsIuCSHyX-3X3XAuyv3rHv8_UcdZXKHZdYwLkC7GUtnsHHRI86932bJsHPdulBMv2ciRJAHJwXQbzdSkzVeK_sT_XTx_v3sOomkLr1K7_cT9MR9WFVBnW/s1600/5.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3u50NuCYCB_vgIh4DcZZjpLgRsIuCSHyX-3X3XAuyv3rHv8_UcdZXKHZdYwLkC7GUtnsHHRI86932bJsHPdulBMv2ciRJAHJwXQbzdSkzVeK_sT_XTx_v3sOomkLr1K7_cT9MR9WFVBnW/s320/5.jpg" width="226" /></a></div>
Spalio 1-osios vakaras, kuris daug stipriau kvepėjo rudeniu nei vakarykštis paskutinis rugsėjo vakaras. Medžiai įpusėjo nuoginti savo šakas, o žemė vis gausiau puošiasi spalvingų rudeninių lapų paklotu. Šis vakaras toks ypatingas ne tik savo išvaizda, bet ir tuo, kas vyko Juozo Miltinio dramos teatre. Tik įžengusi į pro teatro pastato duris supratau, kad šį kartą tarp susirinkusiųjų yra ir nemažai žymių žmonių, kurie vakarą nusprendė praleisti būtent šiame teatre, nors tikiu, kad turėjo ir kitų veiklų (o tai liudija, kad mūsų teatras yra vienas geriausių). Taigi, antroji naujojo sezono premjera skambiu pavadinimu <b>"HYBRIS (PUIKYBĖ)"</b>, kurios autorius ir režisierius - garsus lenkų kino ir teatro režisierius, aktorius ir scenaristas <b>Krzysztof Zanussi</b>. Pasidomėjus, kas yra šios premjeros autorius ir režisierius supratau, kad žiūrovų laukia kažkas labai stipraus, naujo ir ypatingo it naujas vėjas teatro padangėje ir šis mano lūkestis buvo pateisintas su kaupu, bet apie tai kiek vėliau. Tą vakarą teatro "laiko mašina" žiūrovus nukėlė į XX a. 10 deš. Lenkiją....<br />
<br />
Spektaklis prasideda itin keistai - scenoje yra giljotinuojamas jaunas vaikinas. Po šio šiurpaus veiksmo, veiksmas persikelia į viešbučio kambarį. Ankstų rytą profesorius Adamas pradeda mankšta, kurią nutraukia į kambarį įėjusi jo asistentė Laura. Pastaroji primena, jog netrukus profesoriaus laukia keletas interviu su žurnalistais, todėl Adamas išskuba ruoštis. Adamas - humanitarinių mokslų profesorius, visuomenėje žinoma ir visų gerbiama persona, kuri kelioms dienoms grįžta į gimtąją Lenkiją pravesti paskaitos, todėl nenuostabu, jog sulaukia žiniasklaidos dėmesio. Pasirodžius žurnalistėms, kartu su jomis į susitikimą prasmunka ir jaunas studentas, kurio buvimui neprieštarauja profesorius, tačiau neilgai. Konradas, istorijos mokslų studentas, atvyksta į susitikimą vedamas noro pažadinti sąžinės balsą ir gauti atsakymus į tam tikrus klausimus dėl Adamo anksčiau įvykdytų nusikaltimų, kurie liečia ne tik Konrado šeimą, bet ir visos šalies istoriją. Po truputį vystant dialogą, Konradas pasakoja apie "nešvarią" visų gerbiamo profesoriaus praeitį, kupiną korupcijos ir nežmogiškų veiksmų. Pasirodo, Adamas buvo komunistų partijos aktyvistas, kuris dalyvavo malšinant partizaninį judėjimą Lenkijoje. Vienos egzekucijos prieš partizanus metu jis pažemino ir nušovė Konrado senelį. Negana to, Adamas ženkliai prisidėjo prie 6-ojo dešimt. metu vykdyto universitetų "valymo", kurių metu universitetų dėstytojai ir kiti darbuotojai buvo šalinami iš darbo vietų dėl ideologinių priežasčių, tačiau bene visus įkalčius Adamas sunaikino, kartu "užmarinuodamas" ir savo sąžinę. Tačiau ar akistata su praeitimi ir spaudimas prisiimti moralinę atsakomybę už savo praeitį visgi nugalės Adamo hybris?<br />
<br />
Tai spektaklis, kuris siunčia žinutę ir primena, kad mūsų visų laukia neišvengiamybė - mirtis, tačiau mes patys pasirenkame, kaip tvarkytis su savo gyvenimu: ar bet kokia kaina tenkinti savo poreikius ir užgaidas, leisti savo sielai pražūti puikybėje, ar gyventi dorai, savo sunkiu darbu siekti tikslų ir kurti geresnį pasaulį, išliekant savimi. Spektaklyje susiduria dvi barikadų pusės: vienoje - žmonės, kurie bet kokia kaina, apimti godumo ir nepamatuojamos puikybės, atimdami likimus iš netyčia jų kelyje pasipainiojusių ir su jais nesutinkančių žmonių, siekia turtų, nepagrįstos garbės ir žinomumo, "išsioperuoja" savo moralę ir "užmarinuoja" sąžinę, kurios trukdo tapti galingesniais už Dievus, o kitoje - žmonės, kuriems rūpi teisingumas ir moralinės vertybės, kurie kovoja už tai, kad visuomenė žinotų tiesą ir su ja gyventų. Jaunatviškas maksimalizmas padeda eiti prieš srovę, kovoti su sistema ir nejausti baimės, stojant akis į akį su "Viešpačiais", kurie ir toliau griauna žmonių likimus. Spektaklyje atgaila perkelta į giljotiną, o sąžinė - į žmones, kurie susiję su praeityje padarytais nusikaltimais. Atrodo, veiksmas vyksta Lenkijoje, tačiau pasakojama istorija yra aktuali visoms šalims, tam tikru istoriniu laikotarpiu priklausiusioms Sovietų Sąjungai ir netgi neabejoju, kad kiekvienoje iš tų šalių būtų galima rasti bent po vieną profesorių Adamą ir teisybės ieškotoją Konradą.<br />
<br />
Sužavėjo spektaklyje vaidinantys aktoriai, o ypač - Vidas Petkevičius - atliekantis profesoriaus Adamo vaidmenį. Galbūt tai tik mano pamąstymai, bet galiu tik įsivaizduoti, kaip morališkai gali būti sudėtinga įsikūnyti į dvasiškai žlugusio žmogaus vaidmenį ir jį perteikti taip lyg viskas, ką per gyvenimą nuveikė Adamas, iš tiesų buvo Vido gyvenimo istorija. Bravo! Iš tiesų, stebėjau ir žavėjausi tuo talentu tapti bet kuo. Taip pat, negaliu nepagirti kitų aktorių už vaidybą: labai patiko Adamo žmonos vaidmenį atliekančios Eleonoros Matulaitės darbas, kuris įtemptoje dramoje leido nusišypsoti prisiminus savo aplinkoje esančius panašius pagyvenusio amžiaus žmones. Artūro Dubakos debiutas Konrado vaidmenyje Juozo Miltinio dramos teatro scenoje nebuvo prisvilęs, nors pirmoje dalyje šiek tiek trūko tikrumo, užtikrintumo, tačiau viskas pasikeitė antroje dalyje. Ačiū Jums, aktoriai!<br />
<br />
Patiko prabangos jausmą kuriančios dekoracijos, tikra giljotina ir dar tikresnis giljotinavimas, o muzika viskam suteikė dar didesnį įtaigumą. Niekas neužkliuvo, viskas buvo savo vietose ir nieko netrūko. Likau sužavėta, kaip vien apšvietimo dėka galima sukurti įtikinamus tam tikrus reiškinius ar žmogaus būsenas, kurių mes paprastai nematome.<br />
<br />
Mėgstu spektaklius skirstyti į dvi grupes: spektakliai, po kurių norisi labai daug kalbėti ir spektakliai, po kurių norisi tyliai viską apmąstyti, permąstyti ir dar daug kartų įvertinti tai, ką mačiau scenoje. Po spektaklio, kuris priverčia susimąstyti, dažnai svarstau, o kam visgi reikėtų išgirsti spektaklio metu išsakytas ir parodytas tiesas, kad žmogus susimąstytų ir nebekartotų tam tikrų netinkamų poelgių, tačiau dažniausiai tokie svarstymai ir lieka mano mintyse. Tačiau tas vakaras buvo kitoks... Kaip jau anksčiau minėjau, teatro salėje susirinko neeilinė publika, kurie galbūt galėjo save rasti vaidinime ir vien jau nuo to GAL man moraliai pasidarė taip lengva... Pagaliau, po daugybės apsilankymų teatre, buvau liudininkė to, kaip tie, apie kuriuos buvo rodoma scenoje, sureaguoja, atradę save ir bando veide užmaskuoti mimikas išdavikes. Pagaliau, po daugybės metų teisingumo paieškų, jį radau čia, teatre ir būtent tą vakarą. Nieko konkretaus ar politikuoto, tiesiog moralinis pasitenkinimas ir "švari" siela, kuri nusiramino dėl gautų atsakymų ir kamavusius klausimus.<br />
<br />
Vien jau dėl to, kad vis dar jaučiu tą pasitenkinimą, šį spektaklį vertinu labai <b>TEIGIAMAI</b> ir drąsiai rašau tvirtą <b>10/10</b>. Pakerėjo ne tik pati istorija, bet ir aktorių vaidyba, aktorių parinkimas, dekoracijos, muzika, šviesos efektai, tam tikri kiek netradiciniai sprendimai, simboliai ir dar daug kas. Jame netrūksta nei statikos, nei dinamikos, viskas apgalvota ir padaryta nuo pradžios iki pabaigos. Tai turbūt vienas stipriausių mano matytų spektaklių, kurį norėčiau pamatyti dar kartą. <b>REKOMENDUOČIAU</b> tiems, kurie yra drąsūs ir nebijo teatro scenoje išvysti galbūt save, o galbūt ir savo aplinkoje esančius žmones; tiems, kurie jaučia silpnybę aukšto lygio profesionalumo vaidybai ir mėgsta stiprius, sudėtingus spektaklius; tiems, kurie nori savo laisvą laiką praleisti intelektualiai, praturtinant savo sielą. O šiaip siūlyčiau pamatyti visiems, nes vienaip ar kitaip visuose spektakliuose galime rasti bent dalelę savęs. Taigi, skaitytojau, nepabijok ir išdrįsk tai pamatyti pats.<br />
<br />
Daugiau apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/premjera-hybris-puikyb-k-zanussi/" target="_blank">ČIA</a><br />
Juozo Miltinio dramos teatro <a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">INTERNETINIS PUSLAPIS</a> </div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-84055412772412697072016-09-30T00:11:00.000+03:002016-09-30T00:11:36.252+03:00T. Džiudženoglu "LAVINA". Nes baimė surakina mus iš vidaus, o meilė - išvaduoja<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgdQ7BbQbsKSXoqzD19TbSvUvcbtzr2kACClVDWzRgxEWlvo3GVLxvge_62L-WAXc8nV43S2P-zqGFIA_6ks9zTYrqVx3FGVwzBSZhvh8IM_wCFOlstVlKEPho_pbjN_IaN0zyMfcZ23te-/s1600/4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgdQ7BbQbsKSXoqzD19TbSvUvcbtzr2kACClVDWzRgxEWlvo3GVLxvge_62L-WAXc8nV43S2P-zqGFIA_6ks9zTYrqVx3FGVwzBSZhvh8IM_wCFOlstVlKEPho_pbjN_IaN0zyMfcZ23te-/s320/4.jpg" width="226" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Rugsėjo 24-osios vakaras, šeštadienis. Atrodo, dar taip neseniai džiaugėmės šiltomis "bobų" vasaros akimirkomis, tačiau šis vakaras pasižymėjo tik rudeniui būdinga vėsa. Galbūt dėl to, o gal ir su išankstine nuostata nedrąsiai besiburiuojančių žiūrovų veidus puošė kažkokia išskirtinė rimtis, būdinga tik rimtų spektaklių laukimo laikotarpiui. Nuskambėjus antrajam skambučiui, teatro gerbėjų veidus puošusią rimtį pakeičia skubėjimas link bilietuose nurodytų vietų ir tą akimirką atrodo, kad tik rafinuotas skubėjimas gali užtikrinti, jog visiems užteks vietų salėje. Prieš porą savaičių Juozo Miltinio dramos teatras pradėjo savo naująjį sezoną, kurio pradžią papuošė pagal turkų dramaturgo pjesę pastatyta drama - trileris "LAVINA", kurią tą vakarą susirinko stebėti beveik pilna salė žiūrovų. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis prasideda vienos šeimos namuose. Viename Turkijos kaimelyje po vienu stogu gyvena trys skirtingos šeimos kartos - senoliai, vyresnieji ir jaunimas. Viskas, atrodo, lyg ir viskas normalu, kiekviena karta gyvena savo gyvenimus, tačiau su viena išlyga - vyresnieji privalo viską tiksliai apskaičiuoti. To priežastis - lavina. Taigi, likus dar dviems pirštams iki vandens statinės pilnumo, šeimoje atsiranda nenumatyta situacija - jaunoji moteris, kuri jau 7 mėnesį nėščia, pajaučia pilvo skausmus, kurie periodiškai pasikartoja. Visą šeimą apima baimė dėl jaunos moters ir jų šeimos likimo, nes tų, kurie nesilaiko vyresniųjų tarybos nustatytų įstatymų, laukia itin žiaurios bausmės, todėl šeima vis dar viliasi, kad viskas išsispręs savaime, tačiau veltui... Apžiūrai pakviesta pribuvėja praneša sargybai apie šeimoje esančią situaciją, todėl nedelsiant šeimos namuose sušaukiama vyresniųjų taryba ir vykdomas svarstymas dėl tolimesnių veiksmų. Kiek atmena senoliai, prieš daugiau nei pusšimtį metų buvo tokia situacija, kuomet nėščiai moteriai prasidėjo gimdymas tyliuoju laikotarpiu, todėl ją taryba pasmerkė būti palaidotai gyvai po žeme iki kol nuslūgs lavinos grėsmė, todėl pastaroji šeima turėjo dėl ko nerimauti. Tačiau vyresniesiems priėmus tolimesnių veiksmų planą, viskas kardinaliai pasikeičia. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis apie nepagrįstą baimę ir meilės galią nugalėti ją. Visa to mažo kaimelio bendruomenė gyvena slegiama baimės, kad dėl per
didelio triukšmo nuo kalno gali nusiristi sniego lavina ir tokiu būdu
pražudyti viso kaimo gyventojus, todėl bendruomenės nariai beveik ištisus metus,
t.y. 9 mėnesius privalo gyventi tyliai. Tuo laikotarpiu negalima garsiai
juoktis, rėkauti, dainuoti, galiausiai garsiai šnekėti, todėl visi
privalo tvardyti savo emocijas ir bendrauti pašnibždomis. Nuolatinė
kontrolė vardan visų gerovės atima iš žmogaus bet kokią laisvę, o
nusižengus laukia neįtikėtino žiaurumo bausmės. Paradoksalu, bet niekas
negali prisiminti, ar nors kartą per visą kaimelio istoriją buvo
nusiritusi minėtoji lavina, tačiau vyresniųjų taryba preciziškai
reikalauja laikytis numatytų įstatymų. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tiesa, į šią pjesėje apibūdintą laviną galima pažvelgti ir kaip į simbolį, kuris reiškia įvairias baimes ir paranojas dėl nesančių dalykų, galimų pasekmių. Visos tos baimės lyg užriša akis žmogui, taip iš jo atimdamos galimybę įžvelgti kitokio socialinio gyvenimo alternatyvas, elgesio modelius, realizuoti save ir savo norus, svajones. Žmogus be svajonių tampa labiau pažeidžiamas, lengviau valdomas, todėl tai suteikia galimybes tuo besinaudojantiems asmenims įtvirtinti savo valdžią ir norimą tvarką. Visuomenėje yra sukuriama kolektyvinė baimė, lyg neišvengiama tragedija kaip nepaklusnumo norimai įtvirtinti santvarkai pasekmė, o už aklą paklusnumą žmogus gauna sąlyginį saugumo nuo grėsmės jausmą. Saugumas jam leidžia gyventi toliau, prisitaikyti prie esamos tvarkos, dirbti, mylėti, tačiau visą gyvenimą praleidęs baimėje žmogus ir miršta joje. Nors ir žmogus pats gali susikurti sau kuo patogesnį gyvenimą pagal neišvengiamybę (bent jau jam taip atrodo), toliau puoselėja šeimines vertybes, tačiau namai tampa kalėjimu, o gyvenimas - tylia nuolatine įtampa. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Pripažinsiu, nors ir pjesės laikas bei vieta iš pirmo žvilgsnio atrodo labai toli nuo mūsų, iš tiesų joje galime rasti ir save. Juk kasdien mes bijome tam tikrų dalykų, kurie paralyžiuoja mūsų mintis, atima iš mūsų laisvę pasirinkti ar išsakyti savo nuomonę. Vedami baimės, pamirštame demokratijos principus ir pasiduodame kitų spaudimui, taip išduodami patys save. Galbūt ir mes bijome tos metaforiškos lavinos? Gal dėl to ir tylime, sutinkame su viskuo, kad tik būtų saugu? Bijome būti asmenybėmis, nes asmenybės garsiai rėkia, o garsus riksmas gali sukelti laviną? - klausimai, kuriuos išsikėliau sau po spektaklio...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Labai patiko aktorių profesionalumas bei jų kuriami personažai. Buvo įdomu stebėti tiek daug kūno kalbos ir kaip tam tikri žodžiai ar emocijos buvo išreikštos be žodžių. Tiesą sakant, aktoriai taip stipriai įtraukė į kuriamą istoriją, kad dar ilgą laiką gyvenau tuo. Patiko tai, kad kai kuriuos aktorius pamačiau visiškai kitokiame amplua, kas maloniai nustebino. Žodžiu, nedaugžodžiaujant, ploju atsistojus! Dar patiko pilnai išpildytos dekoracijos ir garso takelis, kas spektaklį pavertė tikra turkiška istorija. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, nors ir šis spektaklis yra pirmoji premjera šį sezoną, visgi blynas nėra prisvilęs. Priešingai, drįstu sakyti, jog geresnio blyno ir nebuvo galima tikėtis. Spektaklis mane "užkabino" ir privertė susimąstyti, o kas paliečia širdį ir verčia mąstyti jau yra ganėtinai stiprūs dalykai dvasiniame tobulėjime, todėl šį spektaklį vertinu teigiama. Nepaisant visų liaupsių ir pagyrų, spektakliui rašyčiau 7,5/ 10, nes spektaklis, mano nuomone, per daug statiškas, nesikeičia aplinka, o ir kai kurių dialogų ir veiksmų galėjo ir nebūti. Kam rekomenduočiau "LAVINĄ"? Tiems, kurie mano, kad tik jie bijo kažko; tiems, kurie mėgsta profesionalią vaidybą, spektaklį su mintimi ir simboliais; tiems, kurie dabartinėje visuomenėje įžvelgia demokratijos stoką ir nori į analogišką situaciją pažvelgti teatro scenoje. Ir šiaip, rekomenduočiau visiems tiems, kurie tiesiog myli teatrą ir nori juo mėgautis, nes kiekvienas spektaklis yra kaip nauja galimybė pabūti kažkuo kitu. Todėl, mielas žiūrove, mano pasiūlymas paprastas - <b>IŠDRĮSK PAMATYTI TAI PATS!</b> </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/lavina-t-dziudzenoglu/" target="_blank">PASPAUDĘ ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">Juozo Miltinio dramos teatro tinklapis</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-62934237277113095162016-06-04T17:56:00.000+03:002016-06-04T17:56:23.970+03:00Lauros Ruohonen "Vyšnia šokolade" arba subtilus būdas parodyti kartų konfliktą<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgkVU8pH48yGq1LULr-7FrDd_wBvtPtv1MTf3YllMryPjscpUveD6-aY7cvCSdLomYM8teIMOIT3KokaqrztWEUK5CU-wfxj97D2QUHNJ3cUooRqnIIf1CG2ZLod0VG3FUlQmSa1J83Gj4c/s1600/width473-1-726x1024.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgkVU8pH48yGq1LULr-7FrDd_wBvtPtv1MTf3YllMryPjscpUveD6-aY7cvCSdLomYM8teIMOIT3KokaqrztWEUK5CU-wfxj97D2QUHNJ3cUooRqnIIf1CG2ZLod0VG3FUlQmSa1J83Gj4c/s320/width473-1-726x1024.jpg" width="226" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Karštas gegužės 27-osios vakaras. Termometrų stulpeliai garsiai šaukia apie beveik priartėjusią kalendorinę vasarą, kuri nesigėdydama išnuogins bene visą žmogaus kūną. Miesto aikštė tapo gyva nuo žmonių šurmulio, jaučiamos laisvės ir nevaldomo juoko. Miestas ruošėsi sutikti vasarą. Tačiau šį pasiruošimą papildė dar viena didelė proga - spektaklio premjera Juozo Miltinio dramos teatre. "Vyšnia šokolade" - taip vadinasi priežastis, dėl kurios tą nepaprastai šiltą vakarą teatre rinkosi žmonės, su nekantrumu laukę šio spektaklio. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis prasideda Rauno Ervasto, vietinio žydo, turinčio antikvariato parduotuvėlę, apsilankymu pas pagyvenusio amžiaus moterį Olgą. Raunas, norėdamas pigiai nupirkti mirusios Olgos kaimynės daiktus, netyčia laiptinėje sutinka Olgą, kurios taip pat prašo parduoti savo daiktus. Tačiau atsisakiusi, Olga prisimena, kad Raunas yra jos buvusios bendraklasės sūnus, o pasiteiravus, kaip mamos sveikata sužino, jog ji jau mirusi. toliau veiksmas persikelia į gatvę, kur įvyksta Rundžio ir Elos susitikimas. Jakobas neseniai įsidarbino namų tvarkytoju, todėl keliavo į naują darbo vietą, tačiau jam beeinant jį sutiko Ela. Ela, Jakobo Rundžio draugė, jaučia Rundžiui simpatiją ir įvairiausiais būdais stengiasi jam "kabintis ant kaklo", o tuo tarpu Rundis stengiasi atsikratyti romantiško nuotykio su ištekėjusia moterimi Ela, kuriam jis tėra meilužis, kuomet jos vyras išvyksta į komandiruotes. Bent trumpam atsikratęs Elos, jis toliau keliauja į savo naujo darbo vietą. Atvykęs iki buto durų, jis randa buto raktus, pakabintus ant durų staktos, tad drąsiai atsirakina ir žengia į butą. Apsidairęs, nepastebi ant kušetės snaudžiančios Olgos, todėl pradeda kraustyti jos daiktus. Tačiau Olgai prasibudus ir pastebėjus, kas vyksta jos namuose, situacija pasikeičia. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šis spektaklis pastatytas pagal suomių dramaturgės ir teatro režisierės Lauros Ruohonen kūrinį "Olgą", kuris dienos šviesą išvydo 1995 metais. Tai pasakojimas apie meilę, kuri nejaučia ribų. Šiuo atveju, skirtingų kartų atstovai Olga ir Rundis, turintys skirtingas vertybes ir pasaulio matymą, kartų susikirtimą perteikia per meilės prizmę, kuri primena, jog meilė nesirenka, o ir žiūrovą priverčiau susimąstyti - ar iš tiesų mes visi esame gimę tinkamu metu? Jakobas Rundis - jaunuolis, smulkus vagišius, kuris jaučia neapykantą visam pasauliui, tačiau nenorintis mirti, todėl peržengęs per moralės ribas, vagia vertingus daiktus ir gyvena šia diena. Olga - Rundžio priešingybė: išsilavinusi, protinga ir garbingo amžiaus moteris, kuri jau nugyveno ilgą gyvenimą, tačiau suvokdama, kad jos ateitis numatyta senelių namuose, nebejaučia baimės mirti. Abu veikėjai patiria meilę gyvenimui tuomet, kai įgyvendina savo svajones, išsilaisvina iš ilgai slėgusių baimių ir apribojimų. Rundis, Olgos padedamas, tampa visai kitu žmogumi. Kartu su meile ir kartų susikirtimu, spektaklyje šmaikščiai pavaizduojami lyčių stereotipai, dominuojantys visuomenėje, todėl smagu į tai, su kuo susiduriame kasdien, pažvelgti iš šono per humoro prizmę.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šiame spektaklyje man patiko keli dalykai. Visų pirma, tai pati istorija privertė susimąstyti, permąstyti savo gyvenimo vertybes ir darkart išsikelti klausimą - ar visgi gimiau pačiu laiku? Likau sužavėta Astos Preidytės vaidyba, kuri nepaliko abejingų. Asta, Jūs esate šaunuolė! Taip pat patiko gyva muzika ir aktorių bendravimas su muzikos atlikėjais. Patiko Ingos Talušytės atliktas vaidmuo, kuris, nuoširdžiai sakant, kėlė ne tik šypseną veide, bet ir garsų juoką. Tam antrino ir Laimučio Sėdžiaus repas, kuris taip pat sukėlė juoko bangą teatro salėje. Praėjus kelioms dienoms po spektaklio, vis dar mintyse prisimindavau tas repo akimirkas ir veidą puošdavo šypsena. Patiko dialogai, sukurta kartų priešprieša ir kontrastas tarp dabartinio jaunimo bei vyresnių žmonių. Pamačius šį spektaklį, suvoki, kad iš tiesų tai yra taip tikra ir realu. Taip pat patiko simbolinių reikšmių gausa. Būtent ši priežastis lėmė tai, jog apie šį spektaklį dar ilgai galvojau ir turbūt ilgai galvosiu. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis jaunimas nėra linkęs suprasti simbolines reikšmes, spektaklyje subtiliai vaizduojama kartų priešprieša persikelia ir į žiūrovų tarpą, kur premjeros dieną buvo įvairių kartų atstovų, tarp jų ir aš. Todėl tai sustiprino scenoje keltas kartų skirtumo faktą. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tačiau buvo aspektų, kurie ir nekėlė žavesio. Pirmoji dalis buvo labai nuobodi ir jei ne Sirkos pokalbis telefonu su Olga, visą tą laiką, praleistą salėje būtų galima pavadinti veltui prarastu. Viskas kažkaip dirbtinai užtęsta, nuobodu, nuspėjama. Taip pat su didžiausia pagarba turėčiau išsakyti nuomonę, kad manęs neįtikino Rimanto Tereso personažas. Šiam aktoriui nelabai tinka vaidinti suktą žydą, kuris dėl pinigų yra pasiryžęs padaryti bet ką, labiau tiktų vaidinti teigiamus personažus. Dekoracijos paliko mažai vietos interpretacijoms, per didelė erdvė buvo užimta antikvariato parduotuvėlei, kurioje veiksmas vyko vos porą kartų, kai didžioji dalis veiksmo vyko Olgos bute, kuriam tikrai trūko erdvės (nepaistant to, kad pagyvenusių žmonių būstai ir taip būna nedideli). Tikėjausi išgirsti "Pulp" grupės dainą "Help the aged", kurios žodžiais pradedamas spektaklio pristatymas tiek programėlėje, tiek ir internetiniame teatro tinklapyje. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tiesą sakant, labai laukiau šio spektaklio premjeros. Pavadinimas skamba taip skaniai, o ir scenoje valgomos vyšnios šokolade privertė sustoti prekybos centre, grįžtant namo, ir nusipirkti panašių skanumynų. Nors spektaklio mintis nuostabi, jo pastatymas man nebuvo prie širdies. Nepaisant to, šį spektaklį vertinu TEIGIAMAI dėl anksčiau paminėtų pliusų. REKOMENDUOČIAU tiems, kurie yra išsiilgę spektaklių apie laisvę ir meilę, išvaduojančius iš gyvenimiškos rutinos; taip pat žmonėms, kuriems patinka gyvos muzikos ir dar gyvesnio teatro derinys; na ir, žinoma, skirtingų kartų atstovams, kurie nori teatro scenoje rasti vienokius ar kitokius atsakymus į klausimus, susijusius su kartų skirtumais bei vertybėmis. Žinoma, tai tėra mano subjektyvi nuomonė, kuriai Jūs galite arba pritarti, arba paprieštarauti, tačiau šį spektaklį rekomenduoju pamatyti patiems ir įvertinti.</div>
<blockquote class="tr_bq">
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>"Help the aged</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>'cos one day you'll be older too</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>- you might need someone who can</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>pull you through</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>& if you look very hard</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>behind the lines upon their face you may see where you are headed</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>and it's such a lonely place.</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<br /></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>You can dye your hair</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>but it's the one thing you can't change.</em></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
<em>Can't run away from yourself, yourself..."</em><sup><em><a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/premjera-vysnia-sokolade-l-ruohonen/#sdfootnote1sym" name="sdfootnote1anc"></a></em></sup></div>
<div style="line-height: 150%; margin-bottom: 0cm; text-align: left;">
Ištrauka iš „Pulp“ dainos „Help The Aged“. Šią dainą rasite paspaudę <b><a href="https://www.youtube.com/watch?v=_bZjKC0EaY0" target="_blank">ČIA</a></b></div>
</blockquote>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau apie šį spektaklį rasite <b><a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/premjera-vysnia-sokolade-l-ruohonen/" target="_blank">ŠTAI ČIA</a></b></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau informacijos apie Juozo Mitinio dramos teatrą rasite <b><a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">ČIA</a></b></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-35080597599783292912016-05-14T14:23:00.001+03:002016-05-14T15:00:42.712+03:00Svetlanos Aleksijevič "Černobylio malda". Kodėl meilė ir mirtis visada kartu?<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEicgnvRtTW05NPG1_eO5LZnp7bRrK-Zl8fSTnRdfUm2ynHEAMsRKyHWYJP_lStkXMZG81kyACegMruHhyu6U9LHGag011_f-2A9v6gbtfCe9ntTM0qmjksz6voLgPts60gLdjr4dlH0tiwY/s1600/width473-Cernobylio-malda-A2-726x1024.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEicgnvRtTW05NPG1_eO5LZnp7bRrK-Zl8fSTnRdfUm2ynHEAMsRKyHWYJP_lStkXMZG81kyACegMruHhyu6U9LHGag011_f-2A9v6gbtfCe9ntTM0qmjksz6voLgPts60gLdjr4dlH0tiwY/s320/width473-Cernobylio-malda-A2-726x1024.jpg" width="226" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Gegužės 11-oji, gražus, tačiau kiek per šiltas vakaras. Miestas, iškeitęs žiemos apdarą į saulėtas dienas ir žalumą,pagaliau atgijo visu pajėgumu. Viskas taip gyva! Tuo metu nebuvo galima rasti nei vieno laisvo suolelio centrinėje aikštėje, o praeivių juokas ir nenuilstančios kalbos apie paprastus ir malonius dalykus primena, kad esame laisvi ir laimingi. Gyvybe alsuoja ir Juozo Miltinio dramos teatras, kurio link judėjo daugybė žmonių. Tą vakarą teatras savo žiūrovus kvietė nusikelti į kraupų įvykį, kuris paliko didžiulį įspaudą istorijoje. "Černobylio malda" - taip vadinasi mono spektaklis, į kurį susirinko pilna salė žiūrovų. Užliejus tik spektakliams būdingai rimčiai, laiko mašina nusikeliame į 1986 metų balandžio pabaigą...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Spektaklis prasideda ištrauka iš Piotro Čaikovskio "Gulbių ežero" baleto. Lengvai ir gracingai šokančias balerinas, kurios atrodo lyg tikros gulbės nutraukia šaižus garsas ir dingęs vaizdas, būdingas transliacijos nutraukimui. Tuomet prasideda moters, Liusės Ignatenko, pasakojimas apie išgyvenimus, kuriuos patyrė nuo tos akimirkos, kai sprogo vienas iš Černobylio atominės elektrinės blokų. Avarijos dieną Liusei Ignatenko buvo 23-eji metai, ji neseniai buvo susituokusi su Vasilijumi Ignatenko, kuris tuo metu dirbo gaisrininku tuometinėje Černobylio gaisrinės stotyje. Balandžio 26-osios naktį, Vasia Ignatenko iškviečiamas gesinti gaisro atominėje elektrinėje, todėl jis, kartu su kitais kolegomis išlekia į iškvietimą. Išeidamas, Vasia pabučiuoja žmoną ir nuramindamas paprašo, kad ji užsidarytų langus ir orlaides, o tai padariusi, atsigultų miegoti. Tačiau nežinia ir laukimas neleidžia užmigti. Ryte, nesulaukusi vyro, ji puola jo ieškoti ir randa - ligoninėje, apjuostoje gyva policininkų eile. Į ligoninę be paliovos įvažiuoja ir išvažiuoja greitosios automobiliai, tačiau niekas, išskyrus medicininį personalą, įeiti negali. Tačiau tuo viskas tik prasideda...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Sunku net konkrečiai įvardinti, apie ką yra ši istorija... Apie Černobylio atominės elektrinės KATASTROFĄ, kuri mums parodė, kokia galinga yra šiuolaikinės civilizacijos jėga ar apie MEILĘ, kuri nugali visas kliūtis ir neapleisdama suteikia stiprybės net ir sunkiausiomis akimirkomis. Turbūt visi esame girdėję apie šį istorinį įvykį, kuris vienaip ar kitaip mus palietė ir dar turbūt ilgai palies. Vieni mūsų visa tai išgyveno patys ar jų artimieji, kiti - domėjosi tuo per istorijos pamokas, tačiau to, apie ką pasakoja šis spektaklis, turbūt nežino niekas. Apie tai nerašoma istorijos vadovėliuose, o tuo labiau nebuvo pasakojama žmonėms, kurie avarijos metu stebėjo televiziją ar klausėsi radijo. Visi tie žmogiški išgyvenimai lyg pamiršti, o galbūt net ir "užslaptinti" nuo plačios visuomenės, kad jokiu būdu žmogus nesusimąstytų apie industrijos keliamą grėsmę Žemei ir nenuspręstų viso to atsisakyti. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Iš tiesų, sunku rašyti apie tai, ką pajaučiau spektaklio metu. Tos emocijos, išgyvenimai nesaikingos empatijos dėka tapo lyg mano gyvenimo istorijos dalimi. Tik dabar suvokiau, ką teko išgyventi tiems žmonėms, kurie aukojosi žmonijos labui, nors visa tai buvo ganėtinai arti manęs. Esu girdėjusi daug pasakojimų apie tai, kas nutikdavo žmonių kūnams, gavus didžiulę dozę rentgenų, su kokiais pavojais teko susidurti, gesinant ir laidojant sprogusius blokus bei kaip atrodė gamta ir gyvūnija po šios radiacinės katastrofos. Tačiau tie pasakojimai buvo ganėtinai "sausi", kupini faktų, bet be jokių emocijų, todėl lenkiu žemai galvą šio spektaklio aktorei Eglei Špokaitei už tai, kad 100 proc. istorijos išgyvenimu ir perteikimu leido suprasti, kokia galinga meilė pražūties akivaizdoje. Egle, Jūs esate šaunuolė, o mano akyse - dar ir didvyrė, nes visą tą istoriją perleisti per save yra drąsu. Sveikinu Jus su puikiu darbu. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Patiko sprendimas ekrane rodyti vaizdus ir nuotraukas, susijusias su Černobylio katastrofa ir tais laikais, tai užpildė visą erdvę ir leido labiau įsijausti į tuometinius laikus, kas yra labai aktualu jaunam žiūrovui, kuris apie visa tai yra girdėjęs tik iš tėvų ar senelių pasakojimų. Patiko ir realių faktų gausa, tikros pavardės ir žmonių nuotraukos, kas spektaklį paverčia ne tik meno kūriniu, bet ir istorijos pamoka jaunimui, kuris taip puoselėja industrines naujoves ir pamiršta, kas visgi yra ta tikroji meilė. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
„<i>Aš nežinau, apie ką papasakoti... Apie mirtį ar apie meilę? O gal tai tas pats... Apie ką?“ (L. Ignatenko)</i></div>
<div style="text-align: justify;">
<i><br /></i></div>
<div style="text-align: justify;">
Ši skausminga citata, kuria prasideda spektaklis, man įsirėš ilgam į atmintį... Ji puikiai iliustruoja visą spektaklio esmę, pasakojimą ir galimybę į pasakojamą istoriją pažvelgti dvejomis kryptimis - meilės ir mirties. Kiekvienas žiūrovas gali pasirinkti, kas jam arčiau širdies. Tai spektaklis, į kurį eičiau dar kartą, nes jame perteikiamos emocijos tokios stiprios ir tikros, kurių paprastai nesutinkame šiuolaikiniame pasaulyje. Taigi, spektaklį vertinu 9/10, nes pati istorija jau yra stipri, todėl tam tikri sprendimai atrodė lyg perspausti, nenuoširdūs, tačiau visa kita buvo super. Rekomenduočiau tiems, kurie domisi istorija, kuriems nuobodu tiesiog skaityti vadovėlius ir nori į istoriją pažvelgti kiek kitu kampu. Taip pat tiems, kurie visa tai išgyveno patys ir nori grįžti į tuos laikus. </div>
<div style="text-align: justify;">
Nors spektaklis trunka 1,30 val., jis tikrai neprailgsta, nes įtraukia į šią skaudžią istoriją apie (čia jau nuspręskite patys, apie mirtį ar apie meilę). Žiūrove, mesk sau iššūkį ir nuėjęs į spektaklį išgyvenk tai, ką išgyveno žmonės, kurių gyvenimai buvo amžiams sudaužyti. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę <a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/mazoji-sale/premjera-cernobylio-malda-s-aleksijevic/" target="_blank">ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau informacijos rasite Juozo Miltinio dramos teatro <a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">TINKLAPYJE </a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
P.S. nors spektaklio premjeros dieną spektaklis buvo transliuojamas per televiziją ir galbūt daugelis jį tokiu būdu jį ir stebėjote, tai nėra tapatu tam, ką pamatysite teatro salėje. Teatras yra gyvas, todėl daug ko televizijos ekranas neperteikia. Jei norite objektyviai įvertinti šį spektaklį, ateikite į teatrą ir būkite jo dalimi. </div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-2787695197076550662016-03-29T17:34:00.001+03:002016-04-25T06:16:26.227+03:00A. Šlepiko "Lietaus dievas" arba vieno miestelio istorijos<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3YjVBICLzETNZzcSMthdgjr_RuBVBAURhhGMhHzL7xtUmEGYdnMqnazX6-ltBdbxx7n7VsV78kbHZ777jf9hnOJPMjRe2eLo9mouLjcIKDQLzIk1FCG2pTy-Uz_OcsjNm_9X9NrLrDlsL/s1600/width473-Lietaus-dievas-PLAKATAS-1280x1008.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="251" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3YjVBICLzETNZzcSMthdgjr_RuBVBAURhhGMhHzL7xtUmEGYdnMqnazX6-ltBdbxx7n7VsV78kbHZ777jf9hnOJPMjRe2eLo9mouLjcIKDQLzIk1FCG2pTy-Uz_OcsjNm_9X9NrLrDlsL/s320/width473-Lietaus-dievas-PLAKATAS-1280x1008.jpg" width="320" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Kovo pabaiga, vakaras. Pagaliau pavasaris išdrįso pasibelsti į žmonių širdis, kurios dar nespėjo "atšilti" po žiemos šalčių. Pagaliau, nors ir labai droviai, kvepia pavasariu, kai norisi netyčia (o gal ir tyčia) palikti savo paltą ar striukę namuose ir išeiti į kiemą pasivaikščioti. Arba aplankyti Juozo Miltinio dramos teatrą, kuris švenčia savo jubiliejinį 75-ąjį gimtadienį ir tokiu būdu "pašildyti" savo širdis, mintis ir sielas vieno Panevėžio rajone esančio miestelio istorija. Pjesė "Lietaus dievas" buvo specialiai sukurta paminėti teatro jubiliejų pagal to paties pavadinimo A.Šlepiko novelių rinkinį, todėl teatro foje gausiai renkasi žiūrovai. Išgirdus trečiąjį skambutį, teatro salę užvaldo rimtis, stoja tik teatrui būdinga tyla.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Veiksmas prasideda miestelio paauglių išdykavimais, kuriuos sudrausmina vyresnieji gyventojai, sutrukdydami sprogdinti fejerverkus. Tuo metu prasideda skirtingų kartų pokalbis apie buvusius ir esamus laikus, išdaigų evoliuciją bei sprogmenis šiais ir anais laikais. Siužetą keičia pokalbis tarp solidaus amžiaus moters, kurią miestelyje visi vadino Varna ir jos sugyventinio, 25 metais jaunesnio Algio. Pastaroji vis pergyvena, kad Algis nemyli jos ir vieną dieną paliks, taip sudaužydamas moteriai širdį, tačiau visa tai Algį tiesiog smaugia. Šį epizodą keičia kitas, pastarąjį - dar kitas, taip po truputį supažindinant su miestelio gyventojais, jų ypatumais bei problemomis, kurias čia aprašyti būtų nedora, nes visa tai reikia pamatyti pačiam, teatro scenoje. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
"Lietaus dievas" yra lyg antram gyvenimui prikeltas to paties pavadinimo A. Šlepiko novelių rinkinys, perteiktas teatro scenoje. Pjesėje vaizduojami novelių rinkinio veikėjai, jų gyvenimiškos situacijos, problemos, propaguojamos vertybės. Puikiai pavaizduojamas mažų miestelių savitas gyvenimas, kur visi pažįsta vieni kitus, vyresnio amžiaus žmonės susirenka vakarais paplepėti ar išlenkti po bokalą alaus, o jaunimas kartu krečia išdaigas, padeda vyresniesiems. Vieni myli, o kiti nori išsilaisvinti iš tos meilės, tačiau negali. Visus gyventojus vienija humaniškas požiūris į kitą žmogų, pagalbos rankos ištiesimas, pagarba bei santarvė. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šis spektaklis turėtų sužavėti ir nukelti į prisiminimus tuos, kurie bent kartą praleido ilgesnį laiko tarpą mažoje bendruomenėje ar miestelyje. Man tai sukėlė nepaprastus sentimentus vaikystei, kuomet savo dienas leidau mažame miestelyje, netoli Kauno. Viskas šioje pjesėje pavaizduota taip tikroviškai, taip taikliai, kiekvienas veiksmas, tradicijos, papročiai yra autentiški tikrovei, todėl spektakliui ir nereikia gilios minties, nes tai pjesė apie mus visus, kurie kadaise buvo tos gyvenamosios vietos dalimi. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Išskirtinį dėmesį norėčiau teikti aktoriams bei jų profesionalumui. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad tiek daug aktorių vienoje scenoje parodys tokio aukšto lygio vaidybą. Ir, kas keisčiausia, niekur nebuvo perspausta, perpildyta ar ne vietoje. Viskas apgalvota nuo pradžios iki galo, kas ir sudarė tobulą visumą ir labai kokybišką teatrą. Su didžiausia pagarba norėčiau pagirti jaunuosius aktorius už jų aistrą teatrui, spinduliuojantį norą tobulėti (kas aiškiai matosi, stebint vis naujus jų pasirodymus) bei energingumą. Šaunuoliai. Žinoma, ir teatro senbuviai verti aplodismentų atsistojus, nes tik jų dėka teatras tampa ne pramoga, o dvasinio tobulėjimo priemone, kuri šiuolaikiniam žmogui yra būtina (nors ne visi tai supranta). Tradiciškai išskirsiu nuostabią Ingos Talušytės vaidybą, kuri mane tiesiog žavi. Tik Jūsų dėka net ir liūdniausios dramos tampa spalvingos. Ačiū Jums.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Kiekvienas spektaklis mano atmintyje pasižymi tam tikra išskirtine detale, palikusią didžiausią įspūdį. Šiame spektaklyje tai buvo dekoracijos. Spektaklio scenoje stovintis namas su daugybe langų simbolizuoja miestelio žmonių santykį, kuris yra linkęs į familiarumą. Gyvendami viename miestelyje jie gyvena lyg vienuose namuose, kuriuose visiems viskas yra pažįstama, žinomos kiekvieno silpnybės ir stipriosios savybės ir niekas neslepiama nuo kitų. Kitų dekoracijų, kaip ir, nebeprireikė, išskyrus lėktuvo imitaciją, kuri atrodė ganėtinai įspūdingai. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Kas liečia garso takelį, jo savitumas kėlė žavesį, tačiau kartu ir nepatiko. Sunku net pasakyti, kodėl taip nutiko, galbūt dėl per didelio garso ar vietomis širdžiai neartimos melodijos, tačiau klausyti nebuvo sunku. Besileidžiančio lėktuvo garsas buvo toks didelis ir autentiškas, kad iš tiesų pamaniau, jog čia pat, ant teatro stogo, nusileido koks nors lėktuvas neaiškiu tikslu. Jei įtikino, vadinasi, pasiekė savo tikslą.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, šio spektaklio laukiau ganėtinai ilgai - nuo tos akimirkos, kai žiniasklaidoje pasirodė būsimų premjerų pavadinimai. Ir laukti tikrai vertėjo. Nepaisant to, kad šio spektaklio premjera buvo tiesiogiai transliuojama per televiziją, su nekantrumu tą dieną laukiau vakaro, kada visa tai galėsiu išvysti gyvai, teatro scenoje. Teatras nuo kino filmo skiriasi tuo, kad teatras yra gyvas, vykstantis dabar ir čia, netobulas, tačiau tuo ir žavintis žiūrovus. Stebint gyvai, galima pastebėti kiekvieną smulkmeną, kuri galbūt atrodo visai nereikšminga, tačiau iš tiesų sudaro tą visumą, kurią ir vadiname meno kūriniu, praturtinančiu vartotojo sielą. Todėl tiems, kurie stebėjo šį spektaklį per televiziją ir kuriems tai nepatiko ar tiesiog nepaliko įspūdžio, siūlyčiau aplankyti teatrą ir visa tai patirti čia ir dabar, o ne saugiai įsitaisius ant sofos su kavos puodeliu rankose. Spektaklį vertinu TEIGIAMAI ir REKOMENDUOJU jį pamatyti tiems, kurie kada nors leido laiką mažuose miesteliuose, nori prisiminti paauglystės kiemo laikus ar tiems, kurie nori susipažinti su gyvenimo miesteliuose ypatumais bei palyginti tai su gyvenimu didmiestyje. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai nėra tas spektaklis, kuriame kvatositės, susiėmę už pilvų. Tai spektaklis, po kurio norėsis tylėti ir viską apmąstyti. Aš išdrįsau jį pamatyti, nepaisydama jau mačiusiųjų komentarų ar prastų atsiliepimų. Išdrįsau, nes tikiu teatru, kuris tikrai neapvylė. O Tu? Ar išdrįsi pamatyti "Lietaus dievą"?</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
P.S. tai mėgstamiausiais epizodas šiame spektaklyje, kurį užfiksavo Tomas Stasevičius.<br />
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqyWrPlOUtFbzCaI1aOfVAcmJ7d7OnhbJYEtMgxcXs9tEctOujyBJ0AfXVXJTsaAmeFIEu7I64HTJjQyHby3L9SZneXzFD0IFQUvqQ1W5otegyMLTycvYulg5s6G4btOy7TrYP5jkRQGgj/s1600/width1024-stasevicius-96-1024x728.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="227" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqyWrPlOUtFbzCaI1aOfVAcmJ7d7OnhbJYEtMgxcXs9tEctOujyBJ0AfXVXJTsaAmeFIEu7I64HTJjQyHby3L9SZneXzFD0IFQUvqQ1W5otegyMLTycvYulg5s6G4btOy7TrYP5jkRQGgj/s320/width1024-stasevicius-96-1024x728.jpg" width="320" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
</div>
<div style="text-align: justify;">
<br />
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite paspaudę <a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/premjera-lietaus-dievas-a-slepikas/" target="_blank">ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau informacijos apie teatrą bei rodomus spektaklius rasite paspaudę <a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">ČIA</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-4593263865622449582016-01-31T17:04:00.001+02:002016-02-01T12:05:41.076+02:00Žano Puare "Beprotiškas savaitgalis"<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh9S6NmwrR78jPsQt04cDE-XsE2CO-sV1O1lNhFjIT8_NLI9TBWxz6oi1aSJ4XDTSZKLevvmHWWWKGKDV8jE6s4_iZLDvc1HisKiSm_gzzCCN246DERsLSLkqWLrt4VCTT8WAlyYnl4Gd39/s1600/width473-Beprot-savaitgalis2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh9S6NmwrR78jPsQt04cDE-XsE2CO-sV1O1lNhFjIT8_NLI9TBWxz6oi1aSJ4XDTSZKLevvmHWWWKGKDV8jE6s4_iZLDvc1HisKiSm_gzzCCN246DERsLSLkqWLrt4VCTT8WAlyYnl4Gd39/s320/width473-Beprot-savaitgalis2.jpg" width="124" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Ganėtinai nežiemiškas sausio vakaras. Po darbų pavargę ir lyg oazės ieškantys žmonės renkasi Juozo Miltinio dramos teatre su tikslu - pabėgti nuo kasdienybės ir įprastos aplinkos. Tą penktadienio vakarą susirinkusieji nusikėlė į šių dienų Prancūziją ir pasinėrė į "Beprotišką savaitgalį".</div>
<br />
<div style="text-align: justify;">
Veiksmas prasideda vėlų vakarą Stefano namuose. Stefanas - vidutinio amžiaus vyriškis, sėkmingas verslininkas, vedęs nepaprasto grožio moterį Sofi. Viskas būtų tobula, jei ne keistas Stefano potraukis nesąmoningai sugriauti visą sėkmingos šeimos idilę, kuris pasireiškia neištikimybe. Noras peržengti tam tikrą ribą jam padiktuoja tobulą planą. Taigi, įsodinęs žmoną į lėktuvą, pasikviečia savo meilužę Žiuli į namus, tačiau planas griūna, išgirdus Sofi žingsnius link buto durų. Žiuli bandymas pabėgti pro atsarginį išėjimą nepaseka - durys užrakintos, tad Stefanui ir Žiuli tenka stoti prieš Sofi surengtą teismą. Sofi pareikalavus skyrybų, Stefanas pradeda suktis iš keblios situacijos vedamas meilės Sofi bei noro išlaikyti santuoką. Būtent čia ir prasideda tikrasis linksmumas... </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai spektaklis, kuriame sukuriama prancūziška situacija - vyras, žmona ir meilužė vienuose namuose visą savaitgalį. Stefanas, kartu su jaunute Žiuli, kuria absurdišką situaciją ir patys beveik ja patiki, tačiau klausimas - ar tuo tiki Sofi? Kiek toli gali nuvesti melas vardan noro pasprukti iš keblios situacijos? Visi atsakymai spektaklyje "Beprotiškas savaitgalis". Negana to, į šį žaidimą įtraukiama ir daugiau žmonių, kurie, nieko
neįtardami, tampa prieskoniu visai šiai prancūziškai situacijai. Veikėjų išgyvenimai taip stipriai perteikti, kad nesunkiai įtraukia ir žiūrovą į šią situaciją, kuris, net ir žinodamas istorijos pradžią taip pat patiki sukurtu pasiaiškinimu. O galbūt mes patys atpažįstame save? Vaidinimas kupinas humoro, šmaikščių dialogų, absurdiškų situacijų ir melo, kuris nuveda taip toli, jog sunku juo nepatikėti net ir pačiam istoriją kuriančiam asmeniui. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Su nekantrumu laukiau šio spektaklio dėl kelių priežasčių. Viena jų - Ingos Talušytės pasirodymas scenoje. Turbūt ne paslaptis, kad visi spektakliai, kuriuose Ji vaidina, yra nepaprastai geri ir šmaikštūs, o nuostabi vaidyba tiesiog pavergia širdį, todėl kaskart, kai perskaičiusi spektaklio aprašymą aktorių sąraše radus šios aktorės pavardę, net suvirpa širdis. Su visa derama pagarba kitiems aktoriams turiu prisipažinti, kad būtent Inga Talušytė yra mano mėgstamiausia aktorė, kurios man labai trūksta teatro scenoje. Kita priežastis - jau seniai norėjau pamatyti šį spektaklį, tačiau vis atsirasdavo kokių kliūčių tam. Net jau spaudžiant bilietus savo delne teko nusiminti, kad spektaklis atšauktas, tačiau po ilgo laukimo pagaliau jį pamačiau ir tikrai nenusivyliau. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, šį spektaklį vertinu labai gerai, nes patiko tai, jog jame nebuvo modernistinių sprendimų, dekoracijos apgalvotos iki mažiausios smulkmenos, spektaklis paprastas, tačiau jokiu būdu ne prastas. Trumpai tariant, spektaklis yra užbaigtas. Nėra užslėptos gilios minties, tad užtenka atsipalaiduoti ir pasinerti į kuriamą istoriją. "Beprotišką savaitgalį" rekomenduočiau tiems, kuriems patiko spektaklis "Prancūziškos skyrybos"; tiems, kurie mėgsta lengvą humorą ir nori atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių; ir tiems, kuriems patinka paprastas, lengvai suprantamas teatras be įmantrių kostiumų ar dekoracijų. Nedvejodama galiu teigti, kad eičiau į šį spektaklį dar ir dar kartą, nes jam pasibaigus, visą vakarą jaučiausi pakylėta ir laiminga, o taip būna retai.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/beprotiskas-savaitgalis-z-puare/" target="_blank">ČIA</a></div>
<div style="text-align: justify;">
Ištrauką iš spektaklio rasite <a href="https://www.youtube.com/watch?v=juLRCdZ4UhU" target="_blank">ČIA</a> </div>
<div style="text-align: justify;">
Būtinai apsilankykite ir <a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO TINKLAPYJE</a></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2221109078027239239.post-73984516560918345832016-01-29T14:11:00.003+02:002016-01-29T14:11:43.519+02:00S. Maršako "Katės namai"<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiuT2ulghE37AZnzgOJX7SZwdnvgnamMtg9sduJ4xYi7q1Et_LCvZpZTEok7D1RXi54cZdpTKKBcluPoNa87oLYilIpm3kzSHcfb1FA3TH90X74om4fiYR-2gZD62N7X1v9nxSoQ0rIl04/s1600/width473-Kates-namai2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiuT2ulghE37AZnzgOJX7SZwdnvgnamMtg9sduJ4xYi7q1Et_LCvZpZTEok7D1RXi54cZdpTKKBcluPoNa87oLYilIpm3kzSHcfb1FA3TH90X74om4fiYR-2gZD62N7X1v9nxSoQ0rIl04/s320/width473-Kates-namai2.jpg" width="227" /></a></div>
Turbūt daugiau nei prieš 15 metų pirmą kartą mačiau Keistuolių teatro pastatytą spektaklį "Katės namai" ir dar dabar puikiai pamenu, kad būtent ši istorija bei moralas paliko gilų įspūdį mano atmintyje. Taip pat, kaip ir "Mažasis princas", šis spektaklis gali būti suprastas visai kitaip augant ir bręstant, įgyjant gyvenimiškos patirties, todėl panorau dar kartą grįžti į "Katės namus", tik šį kartą - Juozo Miltinio dramos teatre. Patikėkit, nenusivyliau...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Kadangi ši pjesė pasaulį džiugina daugiau nei pusšimtį metų, nemanau, kad vertėtų plačiai pasakoti apie šią istoriją, tačiau trumpai priminsiu, kad tai pasakojimas apie Katę, kuri kartu su savo tarnu katinu Vasyliu gyveno nepaprasto grožio ir prabangiuose namuose, kuriuose puotavo garbingiausieji miestelio gyventojai: Višta ir Gaidys, Ožys ir Ožka bei Kiaulė. Puotos metu pasigirsta katinėlių našlaitėlių barbenimas į vartelius su prašymu įsileisti, tačiau Katė kategoriškai atsisako juos įsileisti. Atėjus Katės poilsio metui, svečiai pradeda skirstytis, tačiau paliktas be priežiūros pečius sukelia gaisrą namuose ir Katę iš užjūrio bei jos tarną palieka be namų. Tačiau tai nebūtų pasaka, jei pasibaigtų laimingai...</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Šis spektaklis puikus ne tik savo mintimi ir nesenstančiomis visuomeninėmis aktualijomis, tačiau ir nuotaikinga muzika, kostiumais, dainomis, judesiu ir tuo, kad spektaklyje vaidina ir lėlės, todėl net ir mažiausiam teatro žiūrovui nėra sunku atpažinti veikėjus. Lėlės spalvingos, charakteringos bei traukiančios akį, todėl ne vieną sykį teko pamatyti, kaip mažyliai tiesia rankutes, norėdami paglostyti vargšus katinėlius ar paliesti paršelius. Likau sužavėta aktorių talentu ir profesionalumu, nes tokio įsijautimo į vaidmenį turbūt dar neteko matyti (rašau taip, nes, mano nuomone, į Ožį įsijausti ir visą valandą kalbėti ožio balsu yra sudėtingiau nei suvaidinti kokį rimtą, lyrišką vaidmenį). Trumpai tariant, patiko viskas, nes spektaklis užbaigtas tiesiog būtų sunku prie ko nors prikibti.<br />
<br />
Po šio spektaklio man buvo gera, nes grįžau į savo vaikystę, prisiminiau tą pirmąjį susitikimą su "Katės namais", galėjau šiek tiek palyginti skirtingus pastatymus (na tiek, kiek tai leido mano atmintis) ir pabuvau tarp vaikų, kurie viso spektaklio metu darė tai, apie ką didžioji dalis suaugusiųjų jau pamiršo - džiaugėsi smulkmenomis ir užjautė gyvūnėlius. Tiesa, prieš spektaklį kiek stebėjausi, kad salėje yra ne tik vaikus atvedusių suaugusiųjų, tačiau išėjus iš salės supratau - jie pasirinko teisingai. Taigi, šį spektaklį rekomenduočiau pamatyti visiems mažyliams, nes jis lengvai suprantamas, spalvingas ir kupinas muzikos, naudingo moralo ir gerų emocijų; taip pat ir jų tėveliams ar tiesiog suaugusiesiems, kurie nori grįžti į vaikystę ir vėl pabūti vaikais, pasidžiaugti smulkmenomis ir pasimėgauti profesionaliu teatru.<br />
<br />
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite <a href="http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/mazoji-sale/kat-s-namai-s-marsakas/" target="_blank">ČIA</a><br />
Ištrauką iš spektaklio rasite šiame <a href="https://www.youtube.com/watch?v=ciu4B5xPxqY" target="_blank">VAIZDO ĮRAŠE</a><br />
Kitą aktualią informaciją rasite oficialiame Juozo Miltinio dramos teatro <a href="http://miltinio-teatras.lt/" target="_blank">TINKLAPYJE</a> <br />
<br />
P. S. Labai patiko šio spektaklio afiša bei programėlė. Ta Katė tiesiog nuostabi! </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
Viktorijahttp://www.blogger.com/profile/07923358324327772878noreply@blogger.com0