Tyla.

Nepaprasti pokyčiai apėmė visą pasaulį. Bet tik mano. Nauja patirtis, kitokia savivertė ir naujų ribų nusibrėžimas. Niekuomet nemaniau, jog galiu tiek daug, netgi tokioje sunkioje situacijoje. Ir apima azartas, kurio pagrindinis klausimas - ar galiu daugiau? Tik nebesinori to matuoti dar ir dar kartą, nors kartais atsiranda tas Dievo pirštas, kuris pats nusprendžia, ar leisti žmogui rasti atsakymą, ar palikti jį su savo filosofiniais apmąstymais apie egzistenciją. Kalbu aukštomis frazėmis, nes nuoširdžiomis manęs niekas neklauso, o jei ir klauso - ne visiškai supranta. Gerbiu tuos, kurie sugniaužia savo kumščius ir įsitempia iš pastangų suvokti, kas per daiktas yra toji nauja patirtis, kuri užklupo pasaulį (MANO).

Anksčiau visur skubėjau. Skubėjau net ten, kur skubėti visiškai nebuvo reikalo. Gyvenimo ritmas, būdingas XXI amžiaus paprastam pasaulio gyventojui, sakysite, tačiau drįsiu paprieštarauti. Žmogus pats sau susikuria terpę, kurioje tiesiog nori greičiau gyventi, nors pats nesuvokia, kokia to prasmė. Lengva kalbėti, kai gavau "šiek tiek" skaudžią gyvenimo pamoką, kuri gyvenimo apsukas sumažino iki minimumo. Ir žinote - neskubėti yra beprotiškai gera. Neslėpsiu, aplinka visokiais būdais spaudžia grįžti į tą įprastą skubėjimo ritmą, nes neva nespėsiu gyventi, bet kažkaip tai išmokau nepaisyti to. Bent jau minimaliai reguliuoti išorinį spaudimą.

Tiesą pasakius, savo laiką stabdau tam tikrais būdais: neveju katino iš lovos rytais, dėl ko dažniausiai vėluoju į paskaitas; randu daugiau motyvacijos rašto darbus parašyti anksčiau termino, kad liktų laiko sau; bėgioju nuo piktų tetų, kurios aiškina, jog turiu kuo skubiau viską susitvarkyti, nes kitaip bus blogai. Bet pagrindinis laiko stabdymo būdas - teatras. Tik teatras ir gera, klasikinė knyga priverčia sustoti prieš bėgant, kad ir kaip sarkastiškai tai šiuo metu skambėtų. Kadangi savo "klasiką" jau beveik baigiau skaityti, naudojuosi Juozo Miltinio dramos teatre vykdoma "Tinklaraštininkų akcija". Šios akcijos dėka šį šeštadienį (t.y. rugsėjo 27 d.), 18.00 val. žiūrėsiu spektaklį "Visada tavo. Ana Frank.". Kadangi dalyvauju nebe pirmą kartą, įsipareigojimai galioja tie patys.

P.S. šią knygą skaičiau daugiau nei prieš šešis metus. Laikas kitaip prisiliesti prie istorijos.