Veiksmas prasideda paprastuose namuose, kuriuose gyvena jauna šeima ir močiutė. Viskas atrodo taip pat, kaip ir kiekvieno iš mūsų namuose, tačiau besivystant veiksmui paaiškėja, kad šiuos namus slegia daug sunkumų. Čia visi žaidžia meilę. Tuose namuose, kur niekuomet nebuvo meilės, taip pat vyrauja daugybė socialinių problemų, tokių kaip smurtas šeimoje, priklausomybės, senatvinė dimensija ir t.t. Apie visa tai kalbama lyg tik "tarp kitko", tam nesuteikiant svarbos žmonių gyvenimuose. Niekas nepastebi, kad nors ir senuose Ekų namuose gyveno daug kartų, čia niekuomet niekas nieko nemylėjo iš tikrųjų. Jazmina susižavi muzikantu Migeliu, kuris suteikia jai viltį pajausti, kas yra toji meilė, tačiau pastarasis pabėga nuo būsimo šeimyninio gyvenimo rūpesčių, taip bandydamas išsaugoti savo talentą. Daugiau pasakoti apie spektaklio veiksmą būtų nepadoru, nes kiekvienas žmogus turi jį pamatyti bei suprasti savaip.
Kalbant apie unikalumą, turbūt vertėtų paminėti vieną vaidmenį šioje dramoje. Tai - nuomininkė Lana, kuri savo spalvinga asmenybe užpildo visą nuo problemų pertvinkusį spektaklio vaizdą gera nuotaiką, paprastumu ir nuoširdumu. Jos požiūris į gyvenimą, jo problemas toks optimistiškas, kad net galima pavydėti! Netgi turėdama daugybę sunkumų, ji sugeba padėti Jazminai atgauti nors šiokią tokią savivertę. Lana moka džiaugtis gyvenimu, nesvarbu, kad gyvena nuomojame kambaryje, gyvena su jaunesniu vaikinu, kuris neturi stiprios savo nuomonės, o ir jos sūnus gatvėje su ja net nepasisveikina... Grūbus, šiek tiek rušiskas akcentas bei "auksinės" frazės iš jos lūpų - viskas, kas gali net liūdniausią istoriją paversti tragikomedija. Juk visgi "kuo blogiau jautiesi, tuo gražiau rengiesi"... Tikrai, lenkiuosi žemai už tokį vaidmens išpildymą. Dar ilgai tai prisiminsiu.
Spektaklyje dominuoja jazminų žiedai bei lietus. Sakoma, kad kai pasibaigia meilė, nukrenta ir jazmino žiedai, o kai norisi verkti - dangus verkia kartu su tavimi. Keista, tačiau užuodžiau pasiilgtą jazminų kvapą, kuris priminė man, kaip kiekvieną vasaros rytą pas senelį kaime mane žadindavo iš saldaus vaikiško miego. Prisiminiau vaikystę, tą laiką be rūpesčių, kuomet galėjau gyventi pati sau. Taigi dramoje persipina du poliai: rūpesčių pilni namai ir laisvę simbolizuojantys jazminai, kurie ir dramoje auga tiesiog po tų namų langais.
Sunku rašyti apie šią dramą, nes dar ilgai po jos turėjau peno mąstyti apie save, savo gyvenimą bei problemas. JĄ REIKIA PAJAUSTI pačiam žiūrovui, kuris kartais negali atrasti išeities iš tam tikrų situacijų. Išėjusi iš teatro jaučiau stiprią emociją, kurią sunku nusakyti žodžiais Galbūt tokio žodžio net nėra. Ir ji nepalieka manęs dar lig šiolei. Iš tiesų, tai vienas iš tų spektaklių, į kuriuos norėčiau įsijausti dar ir dar... Tik negaliu tiksliai pasakyti, kodėl.
Vertinu tikrai TEIGIAMAI, nes ne tik susimąsčiau apie daugybę dalykų, radau tam tikrų gyvenimiškų dilemų sprendimus, bet ir pasigaminau vitamino C iš juoko. Šią dramą REKOMENDUOJU pamatyti visiems, gyvenime nerandantiems išeičių iš tam tikrų padėčių, o ir tiems, kuriems patinka aukšto lygio vaidyba, pavargo nuo kasdieninių rūpesčių ir nori dvasiškai atsigauti. Pasikartodama pasakysiu - tiems, kurie nori pagydyti savo sielas, tobulinti save kaip asmenybę.
Susidomėję ieško informacijos apie spektaklį čia:http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/jazminas-i-abele/.
Daugiau informacijos apie teatro repertuarą ir kt. rasite adresu: http://miltinio-teatras.lt/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą