Taip gera tokiu pavasarišku oru vaikščioti gryname ore, apmąstant visus pastarųjų dienų sunkumus. Nauja pradžia, - pranašauja neseniai iš šiltų kraštų grįžę paukščiai. Ir vien nuo tos minties širdis ima spurdėti iš laimės, trokšdama pozityvių jausmų. Gražu ir gera. Gera džiaugtis mažais dalykai, kurių paprastai nežinia kur skubantis "susikomercinęs" individas nepastebi. Dėl to ir prarandamos tos tikrosios, dar nuo mūsų prosenelių laikų, puoselėjamos vertybės, be kurių žmogus tampa lyg robotukas Rastis. Tikiu, kad vieną dieną jie atmerks savo švinines akis ir pamatys, kad ne pinigai ir turtai yra tikrasis gyvenimo grožis.
Ta proga, Juozo Miltinio dramos teatras suteikia galimybę praturtinti ir patobulinti savo sielą. Nauja pradžia - nauja akcija. Galbūt tai galėčiau traktuoti kaip dovaną Moters dienos proga? Na sau, kad širdžiai būtų peno dar labiau džiūgauti. Su nekantrumu laukiu kovo 15 dienos, kuomet galėsiu pamatyti dviejų dalių komediją "Figaro vedybos". Po spektaklio, pažadu per tris dienas pasidalinti savo įspūdžiais, kilusiomis emocijomis ir pastabomis su šio BLOG'o skaitytojais ir "Facebook" draugais.
Skambant Vivaldžio "Metų laikams" suprantu, kad viskas, kas buvo blogo, tėra tik mano patirtis, mano istorija. Visais laikais blogi žmonės nemėgo kitokių, netgi imdavosi nehumaniškų priemonių, kovai su kitokiais. Tuo atžvilgiu ryškiausia literatūrinė veikėja yra Žana D'Ark, kurią laikau autoritetu kai kuriais atžvilgiais. Kartais netgi tapatinuosi su ja. Tik jos likimas labai skaudus... O ar šiais laikais vis dar kuria laužus deginti kitokiems?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą