2015 m. sausio 10 d., šeštadienis

"Basomis parke". Gal nusiaukime batus ir pasivaikščiokime parke basomis?

Sausio 10-osios vakaras. Žemė uždengta balta žiemos antklode, tačiau sniegas taip ir šaukia visus džiaugtis žiemos džiaugsmais, o ypač - lipdyti senį besmegenį, nes būtent tam šis sniegas yra ypatingai palankus. Žinoma, kiekvienas pasirenka, kokia veikla norėtų užsiimti ganėtinai šiltą žiemos šeštadienio vakarą, ir vienas iš tokių pasirinkimų yra teatras. Iš visų pusių link teatro judėjo nemažos grupelės žmonių. Nustebino tai, jog tik įžengus į teatro pastatą, prie durų buriavosi žmonės, kurie tikėjosi įsigyti bilietus, tačiau kasoje jų nebeliko. "Basomis parke" - tai spektaklis, sutraukęs sausakimšą salę žiūrovų! Nemeluosiu, visoje salėje buvo laisvos vos kelios vietos..

Į sceną įžengia jauna moteris, nešdama kelioninį krepšį, iš paskos eina nešikas, kurio rankos apkrautos daiktais. Jie įeina į butą, kuriame nėra nei vieno baldo. Kaip vėliau paaiškėja, tai Kori, kuri šiame bute apsigyveno su savo vyru Polu. Jie susituokė vos prieš šešias dienas, tad tiesiog gyvena meile vienas kitam. Netrukus į naujus namus grįžta Polas ir lieka nustebintas: butas yra penktame aukšte, jame nėra nei vieno baldo, vietoje vonios tėra dušo kabina, o Polas tiesiog nekenčia praustis duše! Negana to, lubose yra didžiulė skylė, pro kurią ne tik pučia šiaurinis vėjas, bet ir sninga. Polo nusivylimą praskaidrina skambutis iš kolegos, kurio metu sužino, kad pastarasis gauna pirmąją savo bylą, tačiau jai turi pasiruošti iki rytdienos. Ir netrukus į duris pasibeldžia Kori mama. Ta proga Polas nulekia į parduotuvę nupirkti viskio ir prisiklauso įvairių pasakojimų apie to namo gyventojus, pasižyminčius keistumu. Grįžęs, mamos neberanda, tačiau papasakoja viską savo žmonai, kuri tuo nepatiki. Tačiau po kurio laiko pro buto duris tyliai įsliūkina vienas iš kaimynų, užsidėjęs veidą dengiančią kaukę...

Kori - jauna moteris, kupina energijos, gyvybės ir beprotiškų idėjų, besidžiaugianti gyvenimu ir neapsakomai mylinti Polą. Polas - neseniai teisės egzaminą išlaikęs teisininkas, visuomet pasitempęs, tinkamai apsirengęs ir racionaliai mąstantis, tačiau, būdamas su Kori, išsilaisvina ir tampa tokiu pat beprotiškai laisvu. Šie jaunavedžiai yra visiškos priešingybės, tačiau tarsi dvi obuolio pusės, kurios būti atskirai negali. Po vestuvių praleidę šešias nuostabiausias paras prabangiame viešbutyje, jie grįžta į realybę, pradėdami šeiminį gyvenimą. Tačiau gyvenimas pasirodo kitoks, nei jie manė iš pradžių.

Tai istorija apie meilę, kuriai nėra amžiaus cenzo. Meilė yra gyva mumyse tol, kol mes "nenurašome" romantiškų bučinių, apsikabinimų, meilės laiškų siuntinėjimo ir rūpesčio vienas kitu. Mylėdami turime ne tik jausti tą žodžiai nenusakomą jausmą, bet ir gerbti vienas kitą, suprasti bei prisitaikyti, rasti bendrus kompromisus, nes laimingos santuokos formulėje nėra tik vienas dėmuo - jame yra visas kompleksas nerašytų taisyklių, kurios veda link pasakiško gyvenimo. Šiame spektaklyje galime atrasti kiekvienas bent dalelę savęs, pažinti mus supančių žmonių gyvenimus.

Šio spektaklio vizitinė kortelė - Anna Kendrick daina "Cups" iš filmo "Pitch Perfect". Ją lietuvių kalba atlieka aktoriai be jokių muzikinių instrumentų. Prisipažinsiu, kai pirmą kartą tai pamačiau, buvau beprotiškai sužavėta, todėl ilgai ieškojau šios dainos internete, kad dar ir dar kartą galėčiau pamatyti, kaip visa tai atliekama. Neslėpsiu, tai varė mane iš proto ir antrą kartą. Ir, manau, varys dar ir kitus kartus, nes tai taip organiška ir gyva, kad norisi tai pajusti širdimi milijoną kartų, kol pagaliau galėsi prisijungti prie aktorių. Tiesa, visam tam dar daugiau tikrumo suteikė aktorių klaidos, kurios sukelia šypseną tiek žiūrovui, tiek pačiam aktoriui. Ir žinote, kodėl taip yra? Nes tokios akimirkos žiūrovui įrodo, kad teatras - tai gyvas dalykas, kurio negalima tapatinti su kino filmu, televizijos serialu ar filmuota medžiaga.

Na ką, aktoriai. Kadangi turėjau malonumą matyti šio spektaklio premjerą praeitas metais, aktorių pasirinkimas buvo tinkamesnis tuomet nei šį kartą. Nors ir Deividas Rajunčius tikrai yra geras aktorius, tačiau Polo vaidmeniui yra kiek per jaunas ir per švelnus, tad nepasakyčiau, kad juo patikėjau. Inga Talušytė... Apie ją žodžių neturiu. Tiesiog dar dabar negaliu atsigauti nuo tokios nuostabios vaidybos. Važiuodama namo mąsčiau, kas šiame spektaklyje galėtų ją pakeisti ir... nieko nesumąsčiau. Ši aktorė yra fenomenas Miltinio teatre, ką ji puikiai įrodė salėje susirinkusiems žiūrovams. Kori, lenkiu galvą labai labai žemai. Likusiais aktoriais taip pat patikėjau, todėl ir neverta atskirai kiekvieno aptarinėti, nes kiekvienas iš jų žino, kokie nuostabūs jie yra!

Tai nėra tas spektaklis, kuriame gausu simbolių, užslėptų minčių ar dviprasmybių. Tai vaidinimas, kuriame gauname atsakymus į klausimus, iškylančius kasdien, gyvenant šeimoje. Sutuoktiniai gali pasijuokti patys iš savęs, stebėdami šeiminius santykius iš šono, o jaunos poros gali pamatyti, kas jų laukia ateityje ir pasimokyti tam tikrų gyvenimiškų subtilybių ar išminties.
REKOMENDUOJU šį spektaklį tiems, kurie nori atsipalaiduoti po sunkių savaitės darbų ir tiesiog pasijuokti iš savęs, o galbūt tiesiog nori smagiai praleisti laiką. Tai yra tas spektaklis, į kurį norisi eiti dar ir dar kartą.

P.S. tokia pilna salė būna tik spektaklyje "Laisvi drugeliai", kuriame vaidina nacionalinės reikšmės žvaigždė - Mantas Jankavičius. Galbūt tai tik sutapimas, o galbūt šis spektaklis iš tiesų yra vertas dėmesio. Kokia tiesa? Įsigykite bilietą į šį spektaklį ir pasakykite tikrąją tiesą. Juozo Miltinio dramos teatro repertuarą rasite čia .

Jei sudominau, daugiau apie šį spektaklį rasite čia: http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/basomis-parke-n-saimonas/


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą