Atrodo, paprastas ketvirtadienio vakaras. Viskas iš pažiūros lyg ir įprasta: žmonės grįžta po darbų namo, kai kurie - užsuka į parduotuves šio bei to nusipirkti. Tik Juozo Miltinio dramos teatras su nekantrumu laukia gausiai besirenkančių žiūrovų. Teatre girdisi vaikų ir moksleivių juokas bei klegesys, kas sudaro malonią aplinką. "Medėjos vaikai" - taip vadinasi istorija, į kurią už kelių minučių pasiners visi susirinkusieji.
Spektaklis prasideda pasakotojų pasakojama istorija apie Antikos laikų istoriją, kurios metu princas Jasonas pasiekia aukso vilną, tačiau prie to prisidėjo karaliaus duktė - nepaprasto grožio Medėja, kuri išdavusi savo šalį ir tėvą, pabėga su Jasonu į jo šalį. Tęsiant šią istoriją, viskas persikelia į dabartinius laikus. Ten jie susituokia, susilaukia dviejų vaikų - mažojo Jasono ir mažosios Medėjos. Apsigyvena naujuose namuose, kuriuose yra didžiulis vaikų kambarys su daugybe žaislų. Viskas klostosi nuostabiai iki tam tikro laiko. Ši istorija baigiasi kiek kitaip, nei mes esame pratę skaityti įvairiose pasakose ar legendose.
Tai spektaklis apie tėvų skyrybas, kurias išgyvena vaikai. Turbūt retai suaugusieji susimąsto, kaip visgi vaikai mato skyrybas, kaip jas supranta ir kaip interpretuoja tai, ko nežino. To priežastis - pačių suaugusiųjų rūpesčiai savo interesais. Suaugusiems atrodo, kad vaikai yra per maži suprasti tam, kas vyksta jų šeimoje arba priešingai, mano, jog vaikai ir patys viską supranta, todėl nesivargina garsiai kalbėti apie vykstantį procesą, jo priežastis ir pasekmes, o tiesiog pasineria į savo problemas. Nors vaikai negali suprasti tam tikras tikrąsias dalykų reikšmes, nes nėra tekę su tuo susidurti, jie puikiai supranta, kaip jaučiasi jų tėvai ir kad vyksta kažkas baisaus, kas priverčia pasikeisti jų tėtį ir mamą. Nematydami ir nežinodami kitų priežasčių, vaikai dėl tokių pokyčių kaltina save.
Spektaklyje keliama problema sparčiai didėja. Pagal Lietuvos Respublikos statistiką, besiskiriančių porų skaičius kasmet tik didėja, kartu daugėja ir skyrybų metu "sužalotų" vaikų. Skyrybas išgyvena ne tik tėvai, bet ir vaikai: jie lygiai taip pat išgyvena gedėjimo etapus ir jei nepavyksta kurio nors etapo sėkmingai įveikti - vaikas kenčia emocines ir moralines kančias. Baisu net kalbėti, bet tai netgi priveda prie savižudybių, kurių tendencija taip pat vis didėja. Rašau apie tai, nes vaidinime taip pat keliama ši problema, apie kurią vis primena žiniasklaidos pranešimai. Atrodo, kad vaikas negali pakelti rankos prieš save, tačiau tie, kurie abejoja tuo, turėtų pamatyti šį spektaklį, kad išgyventų bent vieną priežastį, dėl ko vaikai gali pasirinkti tokią "lengvą ir neskausmingą" pabaigą.
Aktoriai. Visais patikėjau ir vaidybai priekaištų neturiu. Netgi manyčiau, kad aktorių parinkimas tobulas, nes nesumąstau, kas geriau galėtų suvaidinti nepaprasto grožio mamą, griežtą, bet paklydusį tėvą ir vaikus. Tiesa, keistas pastebėjimas, kuris įstrigo atmintyje. Kai scenoje pasirodė Vytautas Kupšys, salėje pasklido vyriškų kvepalų kvapas, kas sudarė dar didesnį įspūdį. Galbūt tai tik mano išsigalvojimas, tačiau nesužinosite tiesos, jei patys neateisite į šį spektaklį.
Labai patiko veikėjo kostiumai ir vaidinimo muzika. Galbūt labiau norėčiau pagirti muzikos parinkimą. Vien jau tie muzikiniai intarpai su Euripido „Medėjos" žodžiais nugelia iki pat širdies gelmių, kūną perveria šiurpas. Ką jau kalbėti apie aplinkos kūrimą muzika, kai viena muzika priklauso namams ir šeimai, o kita...nuklydimams. Dar žavėjo tai, kad nors ir istorija antikiniais motyvais, muzika moderni, dekoracijos ir drabužiai taip pat, tad tikrai nebuvo nuobodu. Netgi patiko kai kurie interpretavimo pasirinkimai, tokie kaip drakonas, saugojantis aukso vilną. Vis svarsčiau, kaip visa tai pateiks režisierius ir kai jau išvydau, net nusijuokiau balsu iš paprastumo, bet efektyvumo.
Kadangi turiu tokios patirties, pripažinsiu, kad viskas, kas šiame spektaklyje yra rodoma, yra visiška teisybė. Viskas, iki kiekvienos smulkmenos. Galbūt dėl to mane taip palietė. Po spektaklio dar ilgai norėjau tylėti. Mano manymu, tai pirmas spektaklis, kuris taip stipriai palietė mane.Šiaip nesu labai pasiduodanti emocijoms, tačiau šį kartą nesusilaikiau. Nors jau praėjo kelios dienos, vis dar galvoju apie jį. Tai spektaklis, į kurį tikrai norėčiau nueiti dar ir dar kartą, bet nežinau, kodėl... Todėl rekomenduočiau jį pamatyti ne tik paaugliams nuo 13 metų (mano manymu, jis šiek tiek per sunkus vaikams ir paaugliams ankstyvosios paauglystės periode), o besiskiriantiems ar jau išsiskyrusiems tėvams, kad jie geriau suprastų, ką išgyvena jų vaikai. Galbūt tie, kurie nėra patyrę skyrybų, šio spektaklio nesupras, bet verta jį pamatyti dėl modernaus pastatymo ir gerų pasirinkimų.
Daugiau informacijos apie spektaklį rasite čia
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą