Kadangi ši pjesė pasaulį džiugina daugiau nei pusšimtį metų, nemanau, kad vertėtų plačiai pasakoti apie šią istoriją, tačiau trumpai priminsiu, kad tai pasakojimas apie Katę, kuri kartu su savo tarnu katinu Vasyliu gyveno nepaprasto grožio ir prabangiuose namuose, kuriuose puotavo garbingiausieji miestelio gyventojai: Višta ir Gaidys, Ožys ir Ožka bei Kiaulė. Puotos metu pasigirsta katinėlių našlaitėlių barbenimas į vartelius su prašymu įsileisti, tačiau Katė kategoriškai atsisako juos įsileisti. Atėjus Katės poilsio metui, svečiai pradeda skirstytis, tačiau paliktas be priežiūros pečius sukelia gaisrą namuose ir Katę iš užjūrio bei jos tarną palieka be namų. Tačiau tai nebūtų pasaka, jei pasibaigtų laimingai...
Šis spektaklis puikus ne tik savo mintimi ir nesenstančiomis visuomeninėmis aktualijomis, tačiau ir nuotaikinga muzika, kostiumais, dainomis, judesiu ir tuo, kad spektaklyje vaidina ir lėlės, todėl net ir mažiausiam teatro žiūrovui nėra sunku atpažinti veikėjus. Lėlės spalvingos, charakteringos bei traukiančios akį, todėl ne vieną sykį teko pamatyti, kaip mažyliai tiesia rankutes, norėdami paglostyti vargšus katinėlius ar paliesti paršelius. Likau sužavėta aktorių talentu ir profesionalumu, nes tokio įsijautimo į vaidmenį turbūt dar neteko matyti (rašau taip, nes, mano nuomone, į Ožį įsijausti ir visą valandą kalbėti ožio balsu yra sudėtingiau nei suvaidinti kokį rimtą, lyrišką vaidmenį). Trumpai tariant, patiko viskas, nes spektaklis užbaigtas tiesiog būtų sunku prie ko nors prikibti.
Po šio spektaklio man buvo gera, nes grįžau į savo vaikystę, prisiminiau tą pirmąjį susitikimą su "Katės namais", galėjau šiek tiek palyginti skirtingus pastatymus (na tiek, kiek tai leido mano atmintis) ir pabuvau tarp vaikų, kurie viso spektaklio metu darė tai, apie ką didžioji dalis suaugusiųjų jau pamiršo - džiaugėsi smulkmenomis ir užjautė gyvūnėlius. Tiesa, prieš spektaklį kiek stebėjausi, kad salėje yra ne tik vaikus atvedusių suaugusiųjų, tačiau išėjus iš salės supratau - jie pasirinko teisingai. Taigi, šį spektaklį rekomenduočiau pamatyti visiems mažyliams, nes jis lengvai suprantamas, spalvingas ir kupinas muzikos, naudingo moralo ir gerų emocijų; taip pat ir jų tėveliams ar tiesiog suaugusiesiems, kurie nori grįžti į vaikystę ir vėl pabūti vaikais, pasidžiaugti smulkmenomis ir pasimėgauti profesionaliu teatru.
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite ČIA
Ištrauką iš spektaklio rasite šiame VAIZDO ĮRAŠE
Kitą aktualią informaciją rasite oficialiame Juozo Miltinio dramos teatro TINKLAPYJE
P. S. Labai patiko šio spektaklio afiša bei programėlė. Ta Katė tiesiog nuostabi!
Po šio spektaklio man buvo gera, nes grįžau į savo vaikystę, prisiminiau tą pirmąjį susitikimą su "Katės namais", galėjau šiek tiek palyginti skirtingus pastatymus (na tiek, kiek tai leido mano atmintis) ir pabuvau tarp vaikų, kurie viso spektaklio metu darė tai, apie ką didžioji dalis suaugusiųjų jau pamiršo - džiaugėsi smulkmenomis ir užjautė gyvūnėlius. Tiesa, prieš spektaklį kiek stebėjausi, kad salėje yra ne tik vaikus atvedusių suaugusiųjų, tačiau išėjus iš salės supratau - jie pasirinko teisingai. Taigi, šį spektaklį rekomenduočiau pamatyti visiems mažyliams, nes jis lengvai suprantamas, spalvingas ir kupinas muzikos, naudingo moralo ir gerų emocijų; taip pat ir jų tėveliams ar tiesiog suaugusiesiems, kurie nori grįžti į vaikystę ir vėl pabūti vaikais, pasidžiaugti smulkmenomis ir pasimėgauti profesionaliu teatru.
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite ČIA
Ištrauką iš spektaklio rasite šiame VAIZDO ĮRAŠE
Kitą aktualią informaciją rasite oficialiame Juozo Miltinio dramos teatro TINKLAPYJE
P. S. Labai patiko šio spektaklio afiša bei programėlė. Ta Katė tiesiog nuostabi!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą