Ganėtinai nežiemiškas sausio vakaras. Po darbų pavargę ir lyg oazės ieškantys žmonės renkasi Juozo Miltinio dramos teatre su tikslu - pabėgti nuo kasdienybės ir įprastos aplinkos. Tą penktadienio vakarą susirinkusieji nusikėlė į šių dienų Prancūziją ir pasinėrė į "Beprotišką savaitgalį".
Veiksmas prasideda vėlų vakarą Stefano namuose. Stefanas - vidutinio amžiaus vyriškis, sėkmingas verslininkas, vedęs nepaprasto grožio moterį Sofi. Viskas būtų tobula, jei ne keistas Stefano potraukis nesąmoningai sugriauti visą sėkmingos šeimos idilę, kuris pasireiškia neištikimybe. Noras peržengti tam tikrą ribą jam padiktuoja tobulą planą. Taigi, įsodinęs žmoną į lėktuvą, pasikviečia savo meilužę Žiuli į namus, tačiau planas griūna, išgirdus Sofi žingsnius link buto durų. Žiuli bandymas pabėgti pro atsarginį išėjimą nepaseka - durys užrakintos, tad Stefanui ir Žiuli tenka stoti prieš Sofi surengtą teismą. Sofi pareikalavus skyrybų, Stefanas pradeda suktis iš keblios situacijos vedamas meilės Sofi bei noro išlaikyti santuoką. Būtent čia ir prasideda tikrasis linksmumas...
Tai spektaklis, kuriame sukuriama prancūziška situacija - vyras, žmona ir meilužė vienuose namuose visą savaitgalį. Stefanas, kartu su jaunute Žiuli, kuria absurdišką situaciją ir patys beveik ja patiki, tačiau klausimas - ar tuo tiki Sofi? Kiek toli gali nuvesti melas vardan noro pasprukti iš keblios situacijos? Visi atsakymai spektaklyje "Beprotiškas savaitgalis". Negana to, į šį žaidimą įtraukiama ir daugiau žmonių, kurie, nieko
neįtardami, tampa prieskoniu visai šiai prancūziškai situacijai. Veikėjų išgyvenimai taip stipriai perteikti, kad nesunkiai įtraukia ir žiūrovą į šią situaciją, kuris, net ir žinodamas istorijos pradžią taip pat patiki sukurtu pasiaiškinimu. O galbūt mes patys atpažįstame save? Vaidinimas kupinas humoro, šmaikščių dialogų, absurdiškų situacijų ir melo, kuris nuveda taip toli, jog sunku juo nepatikėti net ir pačiam istoriją kuriančiam asmeniui.
Su nekantrumu laukiau šio spektaklio dėl kelių priežasčių. Viena jų - Ingos Talušytės pasirodymas scenoje. Turbūt ne paslaptis, kad visi spektakliai, kuriuose Ji vaidina, yra nepaprastai geri ir šmaikštūs, o nuostabi vaidyba tiesiog pavergia širdį, todėl kaskart, kai perskaičiusi spektaklio aprašymą aktorių sąraše radus šios aktorės pavardę, net suvirpa širdis. Su visa derama pagarba kitiems aktoriams turiu prisipažinti, kad būtent Inga Talušytė yra mano mėgstamiausia aktorė, kurios man labai trūksta teatro scenoje. Kita priežastis - jau seniai norėjau pamatyti šį spektaklį, tačiau vis atsirasdavo kokių kliūčių tam. Net jau spaudžiant bilietus savo delne teko nusiminti, kad spektaklis atšauktas, tačiau po ilgo laukimo pagaliau jį pamačiau ir tikrai nenusivyliau.
Taigi, šį spektaklį vertinu labai gerai, nes patiko tai, jog jame nebuvo modernistinių sprendimų, dekoracijos apgalvotos iki mažiausios smulkmenos, spektaklis paprastas, tačiau jokiu būdu ne prastas. Trumpai tariant, spektaklis yra užbaigtas. Nėra užslėptos gilios minties, tad užtenka atsipalaiduoti ir pasinerti į kuriamą istoriją. "Beprotišką savaitgalį" rekomenduočiau tiems, kuriems patiko spektaklis "Prancūziškos skyrybos"; tiems, kurie mėgsta lengvą humorą ir nori atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių; ir tiems, kuriems patinka paprastas, lengvai suprantamas teatras be įmantrių kostiumų ar dekoracijų. Nedvejodama galiu teigti, kad eičiau į šį spektaklį dar ir dar kartą, nes jam pasibaigus, visą vakarą jaučiausi pakylėta ir laiminga, o taip būna retai.
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite ČIA
Ištrauką iš spektaklio rasite ČIA
Būtinai apsilankykite ir JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO TINKLAPYJE
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą