Spektaklis prasideda dirigento pasakojimu apie vieno vyriškio istoriją. Istorija prasideda pokalbiu traukinyje. Pokalbio tema - meilė. Visi kupe keleiviai noriai dalinasi savo nuomone apie šį sunkiai apibrėžiamą reiškinį, tik vienas, vidutinio amžiaus, kiek žilstelėjęs vyriškis vis žiūri pro langą tylėdamas. Tik užvertus pastarąjį vyriškį klausimais, šis prabyla apie savo gyvenimą ir požiūrį į meilę.
Tai pasakojimas apie palaido būdo vyriškį, kuris nužudė savo žmoną neva iš pavydo. Dar nesulaukęs 15 metų, Pozdnyševas apsilanko viešnamyje, kur jo gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Nuo to karto jis negali palaikyti tik draugiškų santykių su moteriškosios lyties atstovėmis, į jas žiūri, kaip į savo žvėriškų potraukių tenkinimo objektą. Nesileidžia į prieraišius santykius, o kai tik pajaučia, kad mergina ar moteris jį įsimyli - dingsta iš jos gyvenimo be vilties sugrįžti. Kiekvienai savo sugulovei jis jaučia pareigą atsidėkoti, duodamas pinigų, o jei jų reikiamu metu neturi - nusiunčia paštu, taip išpirkdamas savo paleistuvystės nuodėmę. Praėjus tam tikram laiko tarpui, Pozdnyševas pagaliau nusprendžia išsižadėti savo palaido gyvenimo būdo ir nusprendžia rasti merginą, kuri savo tyrumu ir grožiu būtų verta jo. Radęs, veda ją, tačiau santuoka nuvilia jo lūkesčius...
Šis vaidinimas kupinas filosofinių minčių apie santuokos reikšmę kiekvieno mūsų gyvenime, atskleidžiant ir neigiamas puses. Žmonės vis dažniau pamiršta santuokos prasmę: tai paslaptis ir atsakomybė prieš Dievą, kuris palaimina dviejų žmonių sąjungą. Kuomet santuoka sudaroma, joje matant tik lytinį aktą su pastoviu partneriu, sąjunga yra pasmerkta žlugimui. Tuomet manipuliuojama vaikais, gyvybe, naudojamas smurtas. Ir didžioji dalis santuokoje gyvenančių žmonių pasakys, kad tai - normalu. Nors visos šios Levo Tolstojaus mintys išsakytos daugiau nei prieš 120 metų, tai vis dar labai aktualu šiuolaikinei visuomenei.
Sužavėjo mistikos pojūtį suteikiantis netiesioginis ryšys su mirusiais meno klasikais. Spektaklio metu skamba muzikos klasiko Liudvigo Van Bethoveno "Kreicerio sonata" ir Levo Tolstojaus laiškas iš praeities, kuriame užduodami klausimai, į kuriuos atsakymus randame pjesėje.
Šiame spektaklyje randama daugybė atsakymų, kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi. Paaiškinamos priežastys, o galbūt ir nurodoma kryptis, kaip reikėtų elgtis. Kaip ir daugelyje vaidinimų, beveik kiekvienas žiūrovas randa save, o gal ir pats pamato analogišką savo elgesio modelį, kartu pamatydamas tokio elgesio pasekmes. Rekomenduoju tiems, nors gal labiau toms, kurios stebisi palaidu vaikinų gyvenimo būdu, nekontroliuojamu poreikiu užsiiminėti vienos nakties santykiais ir nori sužinoti to priežastis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą