Veiksmas prasideda Katbertų namuose. Juose gyvena brolis ir sesuo - Matijus ir Merilė, kurie nusprendė įsivaikinti berniuką, padėsiantį Matijui nudirbti vyriškus darbus. Matijus iškeliauja į traukinių stotį pasiimti atvykstančio našlaičio berniuko, tačiau stotyje jo laukia siurprizas - mergaitė morkiniais plaukais. Matijus, suprasdamas, jog įvyko klaida, vis tiek parveža mergaitę į savo namus. Žinoma, Merilė neapsidžiaugia tokia situacija ir prisimena, kad ši mergaitė turėjo atitekti tame pačiame kaimelyje gyvenančiai šeimai. Iš pradžių nori šią klaidą ištaisyti, bet su laiku beprotiškai pamilsta Anę. Vėliau, pradėjusi lankyti mokyklą, mergaitė susipažįsta su Diana Bari, su kuria tampa neišskiriamomis draugėmis. Ir taip prasideda jos naujasis gyvenimas, su naujais nuotykiais ir patirtimi.
Anė - mergaitė morkiniais plaukais, kuri savo gyvenimą nuspalvina nepažabojamos vaizduotės dėka. Kaip ji pati sako, ji yra "mergaitė, kurios niekas nenori", tačiau tai nesumažina jos noro padėti kitiems. Anei pasirodžius šiuose namuose, viskas tiesiog atgyja, o ir patys Katbertai jaučiasi žymiai jaunesni ir laimingesni, gyvendami Anės pasaulyje. Ji visuomet atvira, deganti tikėjimu tuo, ką pati įsivaizduoja ir žymiai stipriau išgyvenanti tiek džiaugsmą, tiek skausmą nei kiti.
Tai pasakojimas apie našlaitę mergaitę, kuri visą gyvenimą jautėsi niekam nereikalinga dėl to, kad nėra berniukas. Nepaisant to, jog visos jos buvusios globėjos liepdavo jai atlikti sunkius darbus, ji vis tiek liko atvira siela žmonėms. Tai istorija apie pirmąją meilę, draugystę ir vaizduotės galią, persmelkta švelnumo ir gerumo, ieškojimą savo vietos po saulę ir pasiaukojimą dėl artimųjų. Visa tai yra nebemadingos vertybės dabartinėje visuomenėje, todėl reikia garsiai apie jas kalbėti, nes tai ir sudaro žmogiškumo formulę.
Dar vaikystėje mėgdavau žiūrėti animacinį filmuką apie Anę iš Žaliastogių, todėl su nekantrumu laukiau šio spektaklio. Buvo labai įdomu, kaip galima daugybę serijų trukusį filmuką sutalpinti į porą valandų teatro scenoje, kaip bus pavaizduojamas Žaliastogių grožis ir nepaprasti gamtos vaizdai. Ir tą vakarą įvyko kažkas magiško... Visiškai viską, ko tikėjausi, radau tame spektaklyje! Tačiau ne dėl įmantrių dekoracijų ar didžiulės scenos, o dėl puikios aktorių vaidybos ir išlaisvintos vaizduotės. Sunku buvo patikėti, kad kasdieniniais rūpesčiais "užmarinuota" vaizduotė gali būti tokia galinga priemonė įsijausti į pasakojamą istoriją. Ir jei atsirasdavo akimirka, kuomet sveikas protas bandydavo pertraukti vaizduotės darbą, pažvelgdavau į aplink esančius vaikus, kurie tiesiog gyveno tą akimirką šia istorija.
Labai sunku nupasakoti tai, ką spektaklio metu suteikė vaizduotė, tai reikia pajusti pačiam žiūrovui. Taigi, nors ir spektaklis skirtas vaikams nuo 10 metų, jį tikrai rekomenduočiau tiems, kurie nori prisiminti savo vaikystę, atgaivinti ir išlaisvinti iš narvo savo vaizduotės galią, atitrūkti nuo žiaurumo ir neteisybės ir tiesiog tiems, kurie nori atsipalaiduoti. Manau, kad kiekvienas vaikas turi pamatyti šį spektaklį, kad suprastų, jog gyvenime yra ne tik smurto kupini kompiuteriniai žaidimai, bet ir vaizduotė, tikra draugystė ir kiti nuostabūs dalykai.
Šio spektaklio ištraukas ir vaikų komentarus rasite ČIA
Daugiau informacijos apie spektaklį rasite štai čia
Tarp kitko, salė buvo sausakimša. Ir mano nuostabai, didžiąją dalį žiūrovų sudarė suaugusieji. Galbūt tai bus paskata Jums išdrįsti nepabijoti ir išsilaisvinti nuo kasdienybės.
Tai pasakojimas apie našlaitę mergaitę, kuri visą gyvenimą jautėsi niekam nereikalinga dėl to, kad nėra berniukas. Nepaisant to, jog visos jos buvusios globėjos liepdavo jai atlikti sunkius darbus, ji vis tiek liko atvira siela žmonėms. Tai istorija apie pirmąją meilę, draugystę ir vaizduotės galią, persmelkta švelnumo ir gerumo, ieškojimą savo vietos po saulę ir pasiaukojimą dėl artimųjų. Visa tai yra nebemadingos vertybės dabartinėje visuomenėje, todėl reikia garsiai apie jas kalbėti, nes tai ir sudaro žmogiškumo formulę.
Dar vaikystėje mėgdavau žiūrėti animacinį filmuką apie Anę iš Žaliastogių, todėl su nekantrumu laukiau šio spektaklio. Buvo labai įdomu, kaip galima daugybę serijų trukusį filmuką sutalpinti į porą valandų teatro scenoje, kaip bus pavaizduojamas Žaliastogių grožis ir nepaprasti gamtos vaizdai. Ir tą vakarą įvyko kažkas magiško... Visiškai viską, ko tikėjausi, radau tame spektaklyje! Tačiau ne dėl įmantrių dekoracijų ar didžiulės scenos, o dėl puikios aktorių vaidybos ir išlaisvintos vaizduotės. Sunku buvo patikėti, kad kasdieniniais rūpesčiais "užmarinuota" vaizduotė gali būti tokia galinga priemonė įsijausti į pasakojamą istoriją. Ir jei atsirasdavo akimirka, kuomet sveikas protas bandydavo pertraukti vaizduotės darbą, pažvelgdavau į aplink esančius vaikus, kurie tiesiog gyveno tą akimirką šia istorija.
Labai sunku nupasakoti tai, ką spektaklio metu suteikė vaizduotė, tai reikia pajusti pačiam žiūrovui. Taigi, nors ir spektaklis skirtas vaikams nuo 10 metų, jį tikrai rekomenduočiau tiems, kurie nori prisiminti savo vaikystę, atgaivinti ir išlaisvinti iš narvo savo vaizduotės galią, atitrūkti nuo žiaurumo ir neteisybės ir tiesiog tiems, kurie nori atsipalaiduoti. Manau, kad kiekvienas vaikas turi pamatyti šį spektaklį, kad suprastų, jog gyvenime yra ne tik smurto kupini kompiuteriniai žaidimai, bet ir vaizduotė, tikra draugystė ir kiti nuostabūs dalykai.
Šio spektaklio ištraukas ir vaikų komentarus rasite ČIA
Daugiau informacijos apie spektaklį rasite štai čia
Tarp kitko, salė buvo sausakimša. Ir mano nuostabai, didžiąją dalį žiūrovų sudarė suaugusieji. Galbūt tai bus paskata Jums išdrįsti nepabijoti ir išsilaisvinti nuo kasdienybės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą