"Sankirta su pagrindiniu keliu" arba Pasaka apie auksinę žuvelę

Sekmadienio (02.22) vakaras. Mažojoje salėje gausiai renkasi žiūrovai, užimdami visas teatro salės kėdes. Šį vakarą susirinkusiųjų laukia pjesė "Sankirta su pagrindiniu keliu", tačiau pasibaigus spektakliui, pradedu svarstyti, ar nebūtų tinkamesnis pavadinimas "Pasaka apie auksinę žuvelę". 

Veiksmas prasideda Laurai ir Rolandui įėjus į namelį, esantį miške. Jie keliavo pas savo draugus tranzuodami, kad abu galėtų nevairuoti ir vartoti alkoholį, tačiau sustabdytas automobilis, kuris jau buvo nuvežęs pusę reikiamo kelio, apsisuko ir grįžo atgal, nes pastebėjo, kad neturi reikiamų dokumentų. Pakeleivius paliko pusiaukelėje, netoli miško. Žiema, kieme šalta, vakaras. Laurai ir Rolandui pasidaro labai šalta ir baugu, todėl jie, pamatę namelį šalia miško, nusprendžia užeiti į vidų. Įėjus, jame buvo tamsu, tad užsidegė šviesą ir pamatė besislepiantį vyriškį. Pora tuo metu net negalėjo įtarti, kaip šis susitikimas pakeis jų gyvenimą.

Namo savininkas, menininkas, kurio sprendimai atrodo nelogiški, kartais net visiškai nesuprantami, vadovaujasi stebuklo principu: viskas, kas nutinka gražaus ar šiaip nepaprasto yra stebuklas, kurio ir laukė žmogus. Pasak jo, stebuklais reikia tikėti ir jų nevalia įžeisti. Tačiau vyras, kalbėdamas apie svajones ir vizijas, kartu slepia ir didžiulę paslaptį, kuri vėliau pamina visus švelnius dalykus. Atskleidus paslaptį, dingsta prieš tai minėti stebuklai, svajonės ir vizija būti mylimu, pranyksta ilgai puoselėta meilė ir atsiranda žvėriški instinktai. Vienas iš jų - žudyti.

Tai spektaklis apie moralės ir materijos kryžkelę, kurioje žmogus turi pasirinkti, kas jam yra svarbiau: taurūs ir puoselėjami jausmai ar turtingas ir sotus gyvenimas. Atrodo, nėra nieko svarbiau už meilę, tačiau kai už tą meilę žmogui yra pasiūloma beprotiška pinigų suma, žmogus pradeda svarstyti. Netgi sąlyga, jog gavęs pinigus turėsi pamiršti kada nors pažinojęs savo meilę, tampa nebe baisi. Tuose apmąstymuose viršų nori imti racionalus protas, "išoperuojantis" troškimą mylėti ir būti mylimu būtent to žmogaus, kurį jau ilgą laiką laikai savo antrąja puse. Tuomet žmogus pasineria į beprotiškus apmąstymus, kurie veda link išprotėjimo. Ir tik kiekvienas mes galime patys sau nuspręsti, kas yra svarbiau - jausmai ar pinigai. 

Vaidinimas kupinas mistikos. Namelio savininkas panašus į išprotėjusį menininką, kurio mistiškai sutampanti vizija priverčia žiūrovą patikėti ne tik sutapimais, bet ir galimais stebuklais. Kai kurie veikėjų veiksmai nėra suprantami, mistiški. Viso spektaklio metu akcentuojama stebuklo svarba žmogaus gyvenime. Visi išvardinti pliusai paremti nuostabia aktorių vaidyba, kuriai rašau stiprų 10. 

Išvada: spektaklis tikrai vertas dėmesio ne tik savo esme ir kultūrine verte, bet ir laiko atžvilgiu (dviejų dalių, trukmė 1 val 45 min.). Žiūrovas pasineria į apmąstymus, kaip pats pasielgtų tokioje situacijoje, tačiau visa tai nėra per ilgai užtęsiama, todėl tai turi didesnį efektą. Rekomenduoju tiems, kurie yra mylintys ir įsimylėję, kad geriau įvertintų savo santykių vertę; tiems, kurie yra "išaklę" geros aktorių vaidybos ir tiems, kurie nori pamatyti ne tuščią spektaklį, o tą, kuris praturtintų jų sielą.

Ir pabaigoje supranti, kad tai iš tiesų yra pasaka, kuri neįmanoma tikrame gyvenime. O gal aš klystu?

Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite Čia