2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Akcija - atrakcija!

Tas negailestingas ruduo jau įsibėgėjo nuoginti medžius, taip primindamas apie visko laikinumą. Visgi pasidarė labai šalta, o tai verčia arba glaustis vienas prie kito, arba.... šilčiau apsirengti. Žinoma, fiziškai sušilti yra žymiai lengviau, negu dvasiškai. Juk kiekvienas žmogus žino, kad sušalus, vertėtų užsimauti vilnones, močiutės megztas kojines ir palįsti po antklode kartu su šiltos arbatos puodeliu. Tačiau su žmogaus siela viskas kiek kitaip... Nėra vieno visiems tinkančio būdo, kiekvienas žmogelis yra unikalus, tad ir unikaliai gali sušilti. Sielai netgi rudenį žymiai šalčiau nei žiemą, nes visgi tai laikoma depresijos metu. Taigi, norėjau pranešti plačiam pasauliui - savo būdą sušildyti sielą jau radau! Tai - teatras, nepaprasta laiko mašina, leidžianti realizuoti pačios požiūrį, vertybes. Ir žinote ką? Padėjau ir kitiems žmonėms atrasti šį būdą jaustis geriau. Ar ne, mielieji?

232 peržiūros, iš kurių - 148 praėjusį mėnesį. Mestas iššūkis pačiai sau yra pavykęs, ar ne? Tai leidžia užsispirti dar labiau ir dar smarkiau atverti savo širdį publikai. Savo skaitytojų ratui. Tad leidžiuosi į dar vieną akciją, kurią drąsiai galiu pavadinti nauju nuotykiu, nauju iššūkiu sau pačiai, kurį stengsiuosi kuo nuoširdžiau įgyvendinti.
Formaliai šis pasisakymas turėtų skambėti štai kaip: Dalyvauju Juozo Miltinio dramos teatro rengiamoje tinklaraštininkų akcijoje, kurios metu šio nuostabaus teatro dėka galėsiu pažiūrėti du nuostabius, tačiau skirtingus spektaklius (Ačiū Miltinio teatrui!). Pirmasis - nepaprasta drama "Jazminas", nuo galvos iki kojų prikaustantis žiūrovų dėmesį, kuris bus rodomas spalio 6 dieną 17 val. Po šio spektaklio pasižadu per tris dienas pasidalinti įspūdžiais su šio BLOG'o skaitytojais ir savo "Facebook" draugais.

Antrasis bus rodomas kiek vėliau - spalio 18 dieną, 18 val. Tai - "Misis Markhem miegamasis". Taip pat duodu žodį, kad per tris dienas po šio spektaklio pasidalinsiu savo įspūdžiais, emocijomis bei nuomone apie jį.

Vis labiau jaučiu, kaip tobulėja mano asmenybė. Lėtai, tačiau efektyviai. Neslėpsiu, dar daugiau žmonių įtraukiau į šį tobulėjimo procesą, po truputį užkrečiu besąlygiška meile teatrui. TAČIAU tobulybei ribų nėra.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą