Rugsėjo 20-oji, saulėtas penktadienio vakaras, neprimenantis rugsėjo antrosios pusės. Saulė savo spinduliais glosto po savaitės darbų skubančius žmones, nuspalvindama jų veidus vasariškomis spalvomis. Vieną akimirka pagalvoju, kad galbūt vasara dar neužleido savo pozicijų auksiniam rudeniui, tačiau tenka nusiminti, pajutus, kaip staiga vėsta oro temperatūra. Lėtai link Juozo Miltinio dramos teatro artėja būsimi žiūrovai, rankose besinešantys bilietus į šiandieninį spektaklį. Užėjus į teatro foje pasigirsta susirinkusiųjų tylios kalbos įvairiomis temomis, kas it vizitinė kortelė teatro laukiamajam žavi mano sielą. Tiek žmonių susirinko vedami vieno tikslo - pasimėgauti ne kuo kitu, o gyvybe alsuojančiu teatru, kuris vienaip ar kitaip paliečia kiekvieno širdį ir sielą. Manote, kad tai nėra tiesa? Siūlyčiau kuo greičiau apsilankyti teatre! Netyčia nugirstu, kaip dvi moterys dalinasi savo lūkesčiais dėl laukiamo spektaklio ir džiaugėsi galimybe "gyvai" pamatyti vieną iš aktorių. Nusišypsau iš susižavėjimo nuoširdumu ir patraukiu link teatro laboratorijos, kur patogiai įsitaisau pačioje viršutinėje kėdžių eilėje. Nepaisant gražaus vakaro, salėje likę vos kelios laisvos vietos.
Tai spektaklis apie vieno žmogaus, Nikolajaus, gyvenimą ir jo prasmę. Vaikystėje nepatyręs tėviškos meilės ir augęs su vieniša motina, jaunystėje prisimena savo mokyklos laikų meilę, kurios atvykimo į svečius laukia lyg galimybės susikurti tokį, gyvenimą, apie kokį svajojo. Sulaukęs telegramos apie mylimosios atvykimą, Nikolajus pasineria į laukimo euforiją, mintyse dėliodamas būsimo susitikimo detales ir savo lūkesčius, tačiau tam sutrukdo į prokuratūrą kreipęsis Pavlas. Pastarasis norėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės už sumuštą žmoną ir kaimyną, nes, kaip vyras teisinosi, dėl to kalta pati žmona, kuri galimai buvo neištikima su kaimynu. Nagrinėdamas esamą situaciją, Nikolajus suvokia gyvenimo šeimoje tiesas, tad pažada padėti Pavlui. Tačiau ar nuoširdus įsigilinimas į minėtą situaciją neapkartins mylimosios laukimo? Kaip tai pakeis jaunojo prokuratūros darbuotojo požiūrį į gyvenimą galime išgirsti tik pašnekesių mėnesėtą naktį metu...
Labai patiko dekoracijos ir muzikinis takelis. Tamsi, sąlyginai maža erdvė salėje sukuria intymumo pojūtį, kuris leidžia patikėti, jog visi esame po žvaigždėtu dangumi, papuoštu didžiulės pilnaties vaizdu, o mes, žiūrovai, lyg iš paslapčių klausomės pokalbių apie žmogaus gyvenimą, persmelktą (ne)meilės. Turiu prisipažinti, kad vaizduojama mėnesėta naktis sukėlė sentimentalius prisiminimus apie meilę, tam tikrus pirmus kartus ir mėnulio pilnatį, tuomet puošusią mėnesėtą dangų. Tačiau turiu prisipažinti, kad man ypatingai sunku rašyti apie šį spektaklį, tačiau tam neturiu jokio pateisinimo. Keista, tačiau nepaisant to, kad spektaklis savo pastatymu, aktoriais, muzikiniu takeliu ir atmosfera yra nepriekaištingas, manęs tai nesužavėjo. Galbūt dėl tuo metu jausto nuovargio, o gal ir dėl per jauno amžiaus spektaklis manęs "nepalietė" taip, kaip turėjo paliesti.
Kalbant apie spektaklyje vaidinusius aktorius, norėčiau paminėti, kad aktoriai puikiai tiko atliekamiems vaidmenims. Ypatingai žavėjausi (ir žaviuosi kituose spektakliuose) aktoriaus Juliaus Tamošiūno vaidyba, kurioje atsispindi ilgametė patirtis teatro scenoje ir meistriškumas. Nors Tadas Gryn (atliekantis Nikolajaus vaidmenį) nėra naujokas Juozo Miltinio dramos teatre, jo pasirodymas šio didingą istoriją turinčio teatro scenoje yra dovana teatro žiūrovams. Aktorius, daugeliui žinomas iš įvairių televizijoje rodytų serialų, projektų ir kt., spektaklį nuspalvina specifine, unikalia spalva, kas ir sukuria nepaprastą atmosferą nedidelėje teatro salėje.
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę ČIA
JMDT
Labai patiko dekoracijos ir muzikinis takelis. Tamsi, sąlyginai maža erdvė salėje sukuria intymumo pojūtį, kuris leidžia patikėti, jog visi esame po žvaigždėtu dangumi, papuoštu didžiulės pilnaties vaizdu, o mes, žiūrovai, lyg iš paslapčių klausomės pokalbių apie žmogaus gyvenimą, persmelktą (ne)meilės. Turiu prisipažinti, kad vaizduojama mėnesėta naktis sukėlė sentimentalius prisiminimus apie meilę, tam tikrus pirmus kartus ir mėnulio pilnatį, tuomet puošusią mėnesėtą dangų. Tačiau turiu prisipažinti, kad man ypatingai sunku rašyti apie šį spektaklį, tačiau tam neturiu jokio pateisinimo. Keista, tačiau nepaisant to, kad spektaklis savo pastatymu, aktoriais, muzikiniu takeliu ir atmosfera yra nepriekaištingas, manęs tai nesužavėjo. Galbūt dėl tuo metu jausto nuovargio, o gal ir dėl per jauno amžiaus spektaklis manęs "nepalietė" taip, kaip turėjo paliesti.
Kalbant apie spektaklyje vaidinusius aktorius, norėčiau paminėti, kad aktoriai puikiai tiko atliekamiems vaidmenims. Ypatingai žavėjausi (ir žaviuosi kituose spektakliuose) aktoriaus Juliaus Tamošiūno vaidyba, kurioje atsispindi ilgametė patirtis teatro scenoje ir meistriškumas. Nors Tadas Gryn (atliekantis Nikolajaus vaidmenį) nėra naujokas Juozo Miltinio dramos teatre, jo pasirodymas šio didingą istoriją turinčio teatro scenoje yra dovana teatro žiūrovams. Aktorius, daugeliui žinomas iš įvairių televizijoje rodytų serialų, projektų ir kt., spektaklį nuspalvina specifine, unikalia spalva, kas ir sukuria nepaprastą atmosferą nedidelėje teatro salėje.
Spektaklį rekomenduočiau visiems, kurie vakarą nori praleisti su lengvai žiūrimu spektakliu apie meilę, prisotintą rusiškos kultūros simbolių ir skatinantį prisiminti savo pirmąją meilę. Tai - galimybė prisiliesti prie teatro romantiškosios pusės, paneriančios į sentimentalius prisiminimus ar skatinančius svajoti.
Daugiau apie šį spektaklį rasite paspaudę ČIA
JMDT
