2016 m. kovo 29 d., antradienis

A. Šlepiko "Lietaus dievas" arba vieno miestelio istorijos

Kovo pabaiga, vakaras. Pagaliau pavasaris išdrįso pasibelsti į žmonių širdis, kurios dar nespėjo "atšilti" po žiemos šalčių. Pagaliau, nors ir labai droviai, kvepia pavasariu, kai norisi netyčia (o gal ir tyčia) palikti savo paltą ar striukę namuose ir išeiti į kiemą pasivaikščioti. Arba aplankyti Juozo Miltinio dramos teatrą, kuris švenčia savo jubiliejinį 75-ąjį gimtadienį ir tokiu būdu "pašildyti" savo širdis, mintis ir sielas vieno Panevėžio rajone esančio miestelio istorija. Pjesė "Lietaus dievas" buvo specialiai sukurta paminėti teatro jubiliejų pagal to paties pavadinimo A.Šlepiko novelių rinkinį, todėl teatro foje gausiai renkasi žiūrovai. Išgirdus trečiąjį skambutį, teatro salę užvaldo rimtis, stoja tik teatrui būdinga tyla.

Veiksmas prasideda miestelio paauglių išdykavimais, kuriuos sudrausmina vyresnieji gyventojai, sutrukdydami sprogdinti fejerverkus. Tuo metu prasideda skirtingų kartų pokalbis apie buvusius ir esamus laikus, išdaigų evoliuciją bei sprogmenis šiais ir anais laikais. Siužetą keičia pokalbis tarp solidaus amžiaus moters, kurią miestelyje visi vadino Varna ir jos sugyventinio, 25 metais jaunesnio  Algio. Pastaroji vis pergyvena, kad Algis nemyli jos ir vieną dieną paliks, taip sudaužydamas moteriai širdį, tačiau visa tai Algį tiesiog smaugia. Šį epizodą  keičia kitas, pastarąjį - dar kitas, taip po truputį supažindinant su miestelio gyventojais, jų ypatumais bei problemomis, kurias čia aprašyti būtų nedora, nes visa tai reikia pamatyti pačiam, teatro scenoje. 

"Lietaus dievas" yra lyg antram gyvenimui prikeltas to paties pavadinimo A. Šlepiko novelių rinkinys, perteiktas teatro scenoje. Pjesėje vaizduojami novelių rinkinio veikėjai, jų gyvenimiškos situacijos, problemos, propaguojamos vertybės. Puikiai pavaizduojamas mažų miestelių savitas gyvenimas, kur visi pažįsta vieni kitus, vyresnio amžiaus žmonės susirenka vakarais paplepėti ar išlenkti po bokalą alaus, o jaunimas kartu krečia išdaigas, padeda vyresniesiems. Vieni myli, o kiti nori išsilaisvinti iš tos meilės, tačiau negali. Visus gyventojus vienija humaniškas požiūris į kitą žmogų, pagalbos rankos ištiesimas, pagarba bei santarvė. 

Šis spektaklis turėtų sužavėti ir nukelti į prisiminimus tuos, kurie bent kartą praleido ilgesnį laiko tarpą mažoje bendruomenėje ar miestelyje. Man tai sukėlė nepaprastus sentimentus vaikystei, kuomet savo dienas leidau mažame miestelyje, netoli Kauno. Viskas šioje pjesėje pavaizduota taip tikroviškai, taip taikliai, kiekvienas veiksmas, tradicijos, papročiai yra autentiški tikrovei, todėl spektakliui ir nereikia gilios minties, nes tai pjesė apie mus visus, kurie kadaise buvo tos gyvenamosios vietos dalimi. 

Išskirtinį dėmesį norėčiau teikti aktoriams bei jų profesionalumui. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad tiek daug aktorių vienoje scenoje parodys tokio aukšto lygio vaidybą. Ir, kas keisčiausia, niekur nebuvo perspausta, perpildyta ar ne vietoje. Viskas apgalvota nuo pradžios iki galo, kas ir sudarė tobulą visumą ir labai kokybišką teatrą. Su didžiausia pagarba norėčiau pagirti jaunuosius aktorius už jų aistrą teatrui, spinduliuojantį norą tobulėti (kas aiškiai matosi, stebint vis naujus jų pasirodymus) bei energingumą. Šaunuoliai. Žinoma, ir teatro senbuviai verti aplodismentų atsistojus, nes tik jų dėka teatras tampa ne pramoga, o dvasinio tobulėjimo priemone, kuri šiuolaikiniam žmogui yra būtina (nors ne visi tai supranta). Tradiciškai išskirsiu nuostabią Ingos Talušytės vaidybą, kuri mane tiesiog žavi. Tik Jūsų dėka net ir liūdniausios dramos tampa spalvingos. Ačiū Jums.

Kiekvienas spektaklis mano atmintyje pasižymi tam tikra išskirtine detale, palikusią didžiausią įspūdį. Šiame spektaklyje tai buvo dekoracijos. Spektaklio scenoje stovintis namas su daugybe langų simbolizuoja miestelio žmonių santykį, kuris yra linkęs į familiarumą. Gyvendami viename miestelyje jie gyvena lyg vienuose namuose, kuriuose visiems viskas yra pažįstama, žinomos kiekvieno silpnybės ir stipriosios savybės ir niekas neslepiama nuo kitų. Kitų dekoracijų, kaip ir, nebeprireikė, išskyrus lėktuvo imitaciją, kuri atrodė ganėtinai įspūdingai. 

Kas liečia garso takelį, jo savitumas kėlė žavesį, tačiau kartu ir nepatiko. Sunku net pasakyti, kodėl taip nutiko, galbūt dėl per didelio garso ar vietomis širdžiai neartimos melodijos, tačiau klausyti nebuvo sunku. Besileidžiančio lėktuvo garsas buvo toks didelis ir autentiškas, kad iš tiesų pamaniau, jog čia pat, ant teatro stogo, nusileido koks nors lėktuvas neaiškiu tikslu. Jei įtikino, vadinasi, pasiekė savo tikslą.

Taigi, šio spektaklio laukiau ganėtinai ilgai - nuo tos akimirkos, kai žiniasklaidoje pasirodė būsimų premjerų pavadinimai. Ir laukti tikrai vertėjo. Nepaisant to, kad šio spektaklio premjera buvo tiesiogiai transliuojama per televiziją, su nekantrumu tą dieną laukiau vakaro, kada visa tai galėsiu išvysti gyvai, teatro scenoje. Teatras nuo kino filmo skiriasi tuo, kad teatras yra gyvas, vykstantis dabar ir čia, netobulas, tačiau tuo ir žavintis žiūrovus. Stebint gyvai, galima pastebėti kiekvieną smulkmeną, kuri galbūt atrodo visai nereikšminga, tačiau iš tiesų sudaro tą visumą, kurią ir vadiname meno kūriniu, praturtinančiu vartotojo sielą. Todėl tiems, kurie stebėjo šį spektaklį per televiziją ir kuriems tai nepatiko ar tiesiog nepaliko įspūdžio, siūlyčiau aplankyti teatrą ir visa tai patirti čia ir dabar, o ne saugiai įsitaisius ant sofos su kavos puodeliu rankose. Spektaklį vertinu TEIGIAMAI ir REKOMENDUOJU jį pamatyti tiems, kurie kada nors leido laiką mažuose miesteliuose, nori prisiminti paauglystės kiemo laikus ar tiems, kurie nori susipažinti su gyvenimo miesteliuose ypatumais bei palyginti tai su gyvenimu didmiestyje. 

Tai nėra tas spektaklis, kuriame kvatositės, susiėmę už pilvų. Tai spektaklis, po kurio norėsis tylėti ir viską apmąstyti. Aš išdrįsau jį pamatyti, nepaisydama jau mačiusiųjų komentarų ar prastų atsiliepimų. Išdrįsau, nes tikiu teatru, kuris tikrai neapvylė. O Tu? Ar išdrįsi pamatyti "Lietaus dievą"?

P.S. tai mėgstamiausiais epizodas šiame spektaklyje, kurį užfiksavo Tomas Stasevičius.

Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite paspaudę ČIA
Daugiau informacijos apie teatrą bei rodomus spektaklius rasite paspaudę ČIA