2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

"Misis Markhem miegamasis" arba kodėl negalima skolinti savo miegamojo!

Atrodo, ganėtinai senai buvo toji spalio 18-toji, tačiau kaip vakar prisimenu visas tas teigiamas emocijas, kurias patyriau tą vakarą. Tuomet atsidūrėme šiuolaikiniame Londone, tik tuo metu ten neįprastai nelijo lietus.

Veiksmas prasidėjo kelių kambarių bute Londone, kuriame savo gyvenimo dienas leidžia jau dvidešimtmetį atšventusi Markhemų pora. Filipas Markhemas - knygelių vaikams leidyklos direktorius, kurio dešinioji ranka - Henris Lodžas paprašo jo paskolinti savo butą. Misteris Markhemas, kurio viena didžiausių vertybių yra ištikimybė savo žmonai, neigiamai žiūri į draugo prašymą, nes pastarasis taip pat vedęs, o nori pasinaudoti butu, kad galėtų praleisti vakarą su jauna mergina. Patirdamas geriausio draugo spaudimą, Filipas sutinka paskolinti savo miegamąjį, kuomet pats su savo žmona bus leidėjų susitikime.

Tuo tarpu pastarųjų žmonos - Džoana Markhem ir Linda Lodž rezga analogiška planą. Linda, neapsikentusi vyro neištikimybių, nusprendžia jam atsidėkoti tuo pačiu su kitu vyru. Tik bėda ta - nėra kur. Tad pagalvodama į priekį, Linda susitaria su savo meilužiu apie susitikimą Markhemų bute tuomet, kai jo savininkai išeis į leidėjų susitikimą. Žinoma, Džoana tuo visiškai neapsidžiaugia, tačiau susitikimas jau suplanuotas, o ir gerai draugei sunku atsakyti "ne".

Tolimesnį spektaklio veiksmą turėtų pamatyti visi komedijų veikėjai. Argi gali būti juokingiau, nei dviguba neištikimybė tame pačiame bute, nieko apie tai nežinant nei vienai iš pusių? Sunku net nupasakoti raštu tai, kas vyksta tame Londono bute.

Labai įsiminė dekoracijos. Visuomet norėjau pamatyti, kaip teatre dekoracijomis bus interpretuojamas butas Ir štai - šis gavosi netgi kelių kambarių, su vonios kambariu ir virtuve. Visur dominavo rožinė (mano mėgstamiausia) spalva, kuri suteikė aplinkai mielumo, pompastikos bei lengvumo jausmą, kuris išlaisvino veikėjus. Ta spalva kartu ir kėlė asociacijų su seksu, kuris tą vakarą būtent ir dominavo Markhemų namuose.

Taip pat įsiminė ir puikiai, o galbūt net ir idealiai, parinkta muzika. Turbūt su kitokiu garso takeliu negalėčiau įsivaizduoti šios angliškos komedijos. Tai - lyg autentiškas angliškos kultūros simbolis, kuriuo stengiasi pasižymėti angliški meno kūriniai. Kažkodėl priminė "Seksas ir miestas" filmą.

Šis vaidinimas taip pat pasižymėjo mano atmintyje itin spalvingomis asmenybėmis. Kiekvienas unikalus, su savotiškomis vertybėmis. Nesvarbu, kad spektaklio tema - seksas visur, ištikimais sau ir savo artimiesiems sugeba išlikti ir tie, kuriuos stipriai veikia aplinkiniai. Už tai labai gerbiu Markhemus, kurie sugebėjo vienas kitą mylėti taip, kaip mylėjo pirmąją savo santuokos dieną. Aktoriai, kaip visuomet, nuostabūs ir puikiai atitinkantys savo atliekamus vaidmenis, tačiau nesusilaikysiu neišskyrusi vienos iš jų. Na, Džoana Markhem, Jūs ir šauni! Garsiausi aplodismentai.

Nežinau, kaip kitiems žiūrovams, bet šis spektaklis ypatingai nuotaikingas ir keliantis tik teigiamas emocijas. Nepamenu nei vieno vaidinimo, kuris neleistų salei nustoti juoktis. Tikrai, visiems plyšo pilvai! Kadangi vitaminas C labai reikalingas žmogaus organizmui, o ypač tokiu šaltu metų laiku, spektaklį vertinu ne teigiamai, bet SUPER DUPER TEIGIAMAI, nes šis nereikalauja kažkokių tai ypatingų pastangų perprasti veiksmą, simbolius ir personažus. Plius, tai puiki juoko dozė net ir didžiausiems paniūrėliams. Kalbant apie rekomendacijas, tai šio spektaklio neįmanoma nerekomenduoti. REKOMENDUOJU ir tvirtinu tai didžiosiomis raidėmis, kad visas pasaulis pamatytų tai. Manau, net didžiausi snobai šio spektaklio metu negali neišspausti šypsenėlės :)

Mano įspūdžiai - tai dar ne viskas. Jei sudomino, daugiau informacijos rasite čia: http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/misis-markhem-miegamasis-r-cooney-j-chapman/

Daugiau informacijos apie Juozo Miltinio dramos teatrą rasite adresu: http://miltinio-teatras.lt/

2013 m. spalio 11 d., penktadienis

"Jazminas". O tu ar šoksi žmogui, kuris atneša lietų?

Spalio 6 dienos rudenišką vakarą leidau Juozo Miltinio dramos teatre, kartu su drama "Jazminas". Veiksmo vieta ir laikas - kažkur netoli kiekvieno iš mūsų, vasara. Kuomet jazminai rodo savo patį nuostabiausią grožį, o krentantys balti žiedlapiai primena šaltą žiemos sniegą. Atrodo, krenta taip lengvai, taip nerūpestingai... Tačiau tai slepia daug rimtesnius rūpesčius.

Veiksmas prasideda paprastuose namuose, kuriuose gyvena jauna šeima ir močiutė. Viskas atrodo taip pat, kaip ir kiekvieno iš mūsų namuose, tačiau besivystant veiksmui paaiškėja, kad šiuos namus slegia daug sunkumų. Čia visi žaidžia meilę. Tuose namuose, kur niekuomet nebuvo meilės, taip pat vyrauja daugybė socialinių problemų, tokių kaip smurtas šeimoje, priklausomybės, senatvinė dimensija ir t.t. Apie visa tai kalbama lyg tik "tarp kitko", tam nesuteikiant svarbos žmonių gyvenimuose. Niekas nepastebi, kad nors ir senuose Ekų namuose gyveno daug kartų, čia niekuomet niekas nieko nemylėjo iš tikrųjų. Jazmina susižavi muzikantu Migeliu, kuris suteikia jai viltį pajausti, kas yra toji meilė, tačiau pastarasis pabėga nuo būsimo šeimyninio gyvenimo rūpesčių, taip bandydamas išsaugoti savo talentą. Daugiau pasakoti apie spektaklio veiksmą būtų nepadoru, nes kiekvienas žmogus turi jį pamatyti bei suprasti savaip.

Kalbant apie unikalumą, turbūt vertėtų paminėti vieną vaidmenį šioje dramoje. Tai - nuomininkė Lana, kuri savo spalvinga asmenybe užpildo visą nuo problemų pertvinkusį spektaklio vaizdą gera nuotaiką, paprastumu ir nuoširdumu. Jos požiūris į gyvenimą, jo problemas toks optimistiškas, kad net galima pavydėti! Netgi turėdama daugybę sunkumų, ji sugeba padėti Jazminai atgauti nors šiokią tokią savivertę. Lana moka džiaugtis gyvenimu, nesvarbu, kad gyvena nuomojame kambaryje, gyvena su jaunesniu vaikinu, kuris neturi stiprios savo nuomonės, o ir jos sūnus gatvėje su ja net nepasisveikina... Grūbus, šiek tiek rušiskas akcentas bei "auksinės" frazės iš jos lūpų - viskas, kas gali net liūdniausią istoriją paversti tragikomedija. Juk visgi "kuo blogiau jautiesi, tuo gražiau rengiesi"... Tikrai, lenkiuosi žemai už tokį vaidmens išpildymą. Dar ilgai tai prisiminsiu.

Spektaklyje dominuoja jazminų žiedai bei lietus. Sakoma, kad kai pasibaigia meilė, nukrenta ir jazmino žiedai, o kai norisi verkti - dangus verkia kartu su tavimi. Keista, tačiau užuodžiau pasiilgtą jazminų kvapą, kuris priminė man, kaip kiekvieną vasaros rytą pas senelį kaime mane žadindavo iš saldaus vaikiško miego. Prisiminiau vaikystę, tą laiką be rūpesčių, kuomet galėjau gyventi pati sau. Taigi dramoje persipina du poliai: rūpesčių pilni namai ir laisvę simbolizuojantys jazminai, kurie ir dramoje auga tiesiog po tų namų langais.
 
Sunku rašyti apie šią dramą, nes dar ilgai po jos turėjau peno mąstyti apie save, savo gyvenimą bei problemas. JĄ REIKIA PAJAUSTI pačiam žiūrovui, kuris kartais negali atrasti išeities iš tam tikrų situacijų. Išėjusi iš teatro jaučiau stiprią emociją, kurią sunku nusakyti žodžiais Galbūt tokio žodžio net nėra. Ir ji nepalieka manęs dar lig šiolei. Iš tiesų, tai vienas iš tų spektaklių, į kuriuos norėčiau įsijausti dar ir dar... Tik negaliu tiksliai pasakyti, kodėl.

Vertinu tikrai TEIGIAMAI, nes ne tik susimąsčiau apie daugybę dalykų, radau tam tikrų gyvenimiškų dilemų sprendimus, bet ir pasigaminau vitamino C iš juoko. Šią dramą REKOMENDUOJU pamatyti visiems, gyvenime nerandantiems išeičių iš tam tikrų padėčių, o ir tiems, kuriems patinka aukšto lygio vaidyba, pavargo nuo kasdieninių rūpesčių ir nori dvasiškai atsigauti. Pasikartodama pasakysiu - tiems, kurie nori pagydyti savo sielas, tobulinti save kaip asmenybę.

Susidomėję ieško informacijos apie spektaklį čia:http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/jazminas-i-abele/.

Daugiau informacijos apie teatro repertuarą ir kt. rasite adresu: http://miltinio-teatras.lt/.




2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Akcija - atrakcija!

Tas negailestingas ruduo jau įsibėgėjo nuoginti medžius, taip primindamas apie visko laikinumą. Visgi pasidarė labai šalta, o tai verčia arba glaustis vienas prie kito, arba.... šilčiau apsirengti. Žinoma, fiziškai sušilti yra žymiai lengviau, negu dvasiškai. Juk kiekvienas žmogus žino, kad sušalus, vertėtų užsimauti vilnones, močiutės megztas kojines ir palįsti po antklode kartu su šiltos arbatos puodeliu. Tačiau su žmogaus siela viskas kiek kitaip... Nėra vieno visiems tinkančio būdo, kiekvienas žmogelis yra unikalus, tad ir unikaliai gali sušilti. Sielai netgi rudenį žymiai šalčiau nei žiemą, nes visgi tai laikoma depresijos metu. Taigi, norėjau pranešti plačiam pasauliui - savo būdą sušildyti sielą jau radau! Tai - teatras, nepaprasta laiko mašina, leidžianti realizuoti pačios požiūrį, vertybes. Ir žinote ką? Padėjau ir kitiems žmonėms atrasti šį būdą jaustis geriau. Ar ne, mielieji?

232 peržiūros, iš kurių - 148 praėjusį mėnesį. Mestas iššūkis pačiai sau yra pavykęs, ar ne? Tai leidžia užsispirti dar labiau ir dar smarkiau atverti savo širdį publikai. Savo skaitytojų ratui. Tad leidžiuosi į dar vieną akciją, kurią drąsiai galiu pavadinti nauju nuotykiu, nauju iššūkiu sau pačiai, kurį stengsiuosi kuo nuoširdžiau įgyvendinti.
Formaliai šis pasisakymas turėtų skambėti štai kaip: Dalyvauju Juozo Miltinio dramos teatro rengiamoje tinklaraštininkų akcijoje, kurios metu šio nuostabaus teatro dėka galėsiu pažiūrėti du nuostabius, tačiau skirtingus spektaklius (Ačiū Miltinio teatrui!). Pirmasis - nepaprasta drama "Jazminas", nuo galvos iki kojų prikaustantis žiūrovų dėmesį, kuris bus rodomas spalio 6 dieną 17 val. Po šio spektaklio pasižadu per tris dienas pasidalinti įspūdžiais su šio BLOG'o skaitytojais ir savo "Facebook" draugais.

Antrasis bus rodomas kiek vėliau - spalio 18 dieną, 18 val. Tai - "Misis Markhem miegamasis". Taip pat duodu žodį, kad per tris dienas po šio spektaklio pasidalinsiu savo įspūdžiais, emocijomis bei nuomone apie jį.

Vis labiau jaučiu, kaip tobulėja mano asmenybė. Lėtai, tačiau efektyviai. Neslėpsiu, dar daugiau žmonių įtraukiau į šį tobulėjimo procesą, po truputį užkrečiu besąlygiška meile teatrui. TAČIAU tobulybei ribų nėra.