Nuostabus laikas! Tikrai. Atrodo, tampu vėl gyva. Ar ilgam? Nesvarbu. Gyvenkime šia diena, kuri nuostabi. Sakysite, klystu? Sakysite, gyvenu be problemų, todėl viskas puiku? Deja... Problemų turi visi. Ir tik nedaugelis sugeba nepaskęsti problemų liūne, džiaugdamiesi tuo, ką turi dabar ir čia. Kuomet suvoki, jog esi tik mažas sraigtelis visoje Žemės sistemoje, kuri nepaliaujamai sukasi nesuskaičiuojamai ilgą laiką, gali pažvelgti kitomis akimis į visus kitus likusius sutvėrimus, kurie alsuoja gyvybe. Teatras taip pat gyvas. Ir jei tai vertintų bent didžioji dalis žmonių, pasaulis būtų geresnis. Nesinori, kad tai skambėtų kaip moralas, bet šiais laikais žmonės nebežino tikrųjų simbolių reikšmių, ritualų svarbos ir tam tikrų poelgių esmės. Na tarkim, kodėl žmonės, eidami į teatrą puošiasi. Visiems tai atrodo elementarus dalykas (nors pastebėjau vis labiau populiarėjančią tendenciją atrodyti taip lyg ką tik sportavai), tačiau niekas giliau nepamąsto, kokia tikroji viso to prasmė. Todėl ir kreipiasi žmonių moralė, kas sąlygoja visuomenės normų nukrypimus. Ir kai nutinka kažkas baisaus, mes gūžčiojame pečiais, neva nežinojome, kad taip bus.
Galbūt ne vieta ir ne laikas taip samprotauti, ypač raštu. Visgi šventės! Ir eina jos viena po kitos, viena už kitą didesnės. Na taip, Lenino gimtadienis svarbi proga. MAN. Ir dėl to neslepiu džiugesio, kuris kyla iš pačios širdies. Planuose numatyta daugybė veiklos, o ir norėčiau, kad gamta kartu su manimi džiaugtųsi šia proga. Tačiau gali planuoti kiek tik einasi - vis tiek kažkas pakiš koją. Taip pat buvo ir su spektakliu "Vedybos", kuris buvo atšauktas dėl techninių kliūčių. Gaila... Tačiau akcija tuo nesibaigia. Tad ketvirtadienio (balandžio 24 dieną) vakarą turėsiu progą pamatyti spektaklį "Hanana, kelkis ir eik". Visi įsipareigojimai išlieka tie patys.
Džiaukitės gyvenimu, kol dar ne per vėlu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą