2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

"Visada Tavo. Ana Frank"

Sakoma, kad nepaprastos vaizduotės ir teatro derinys žmogų gali nukelti į bet kokią pasaulio vietą bet kokiu istoriniu laikotarpiu. Tai tarytum laiko mašina, kurios niekaip nepavyko sukurti net didžiausiems žmonijos protams. Bet, iš tiesų, laiku keliauti yra žymiai paprasčiau, nei manė Albertas Einšteinas. Tarkime, šeštadienio vakaras. Juozo Miltinio dramos teatras. Susirinkusieji laiko mašina keliasi į 1942 metų Amsterdamą, Antrojo pasaulinio karo kamuojamą Olandijos sostinę.

Vakaras, pono Franko įmonės palėpė. Patyliukais renkasi Frankų ir Van Danų šeimos. Kiekvienas iš jų apsirengęs daugybę drabužių, kad nešami lagaminai nesukeltų įtarimo. Įsikūrus savo vietose, sušaukiamas šeimų susirinkimas, kurio metu nustatomos gyvenimo šiomis sąlygomis taisyklės. Į svečius užsuka du pono Franko darbininkai - Mep ir ponas Kraleris. Pastarieji pažada kiekvieną vakarą aplankyti besislepiančius žydus ir atnešti maisto bei pranešti apie esamą padėtį pasaulyje. Nepaisant karo, žmonės tikisi palėpėje pagyventi vos keletą dienų, kol viskas nurims. Tačiau tai užsitęsia žymiai ilgiau...

Tai žiaurus istorijos etapas mažos mergaitės akimis, kuri vien dėl savo tautybės privalo išsižadėti gyvenimo džiaugsmų. Kuomet mirties dvelksmas yra taip arti kiekvieną akimirką ir visa aplinka sukaustyta baimės grandinėmis, Ana spinduliuoja viltimi ir gyvybe. Ji nepaprasta savo gebėjimu kiekviename dalyke pamatyti kažką paslaptingo, kažką gražaus ir džiaugtis tuo, ką turi dabar ir čia. Ji slėpimąsi palėpėje nuo vokiečių karių traktuoja kaip slėpynių žaidimą ir džiaugiasi, kad nebereikės avėti botų, kurie mergaitei visai nepatiko. Dienomis pro mažą plyšelį stebi žaliuojančią gamtą ir džiaugiasi kiekviena žydinčia gėle. Laikui bėgant, Ana susidraugauja su kartu gyvenančiu Peteriu, bet po kelių draugiškų pasimatymų draugystę keičia pirmosios meilės jausmas. Ironiška, tačiau net ir laikotarpiu, kuomet vykdomas žydų genocidas, Ana žino, jog kiekvienas žmogus savo viduje yra geras. 

Kuomet sukuriama karo nuotaika ir puikiai prisimeni istorijos pamokas apie Antrąjį pasaulinį karą bei jo aukas, o spektaklyje matai vilties ir nerūpestingos laimės spindulėlį, norisi ir į savo gyvenimo rūpesčius žvelgti kiek kitu kampu. Atrodo, mums mūsų problemos tokios didelės ir neįveikiamos, tačiau šis vaidinimas priverčia viską permąstyti...ar iš tiesų viskas mūsų gyvenimuose taip blogai?

Kadangi labai mėgstu istoriją, o ypač grožinę literatūrą apie istorijos laikotarpius, šį spektaklį vertinu TEIGIAMAI, nes ši mergaitės istorija pažadino manyje dar didesnę viltį, kurios šiuo metu ypatingai trūksta. REKOMENDUOJU visiems, kas nebetiki, jog gali būti ir blogiau bei moksleiviams, kurie pagal mokymo programą turi perskaityti šį grožinės literatūros kūrinį. Nėra nieko geriau nei perskaitytą knygą įtvirtinti spektaklio interpretaciją.

Apie spektaklį: http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/visada-tavo-ana-frank-f-goodrich-a-hacket/

Daugiau informacijos: http://miltinio-teatras.lt/

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą