Sekmadienio (sausio 18 d.) vakarą, arba, paprasčiau, žiemos vakarą, kai žiema visiškai nepanaši į save, prieš ateinančią darbo savaitę atsipalaiduoti ir nusiteikti būsimiems darbams į teatrą susirinko pilna salė žmonių. Kazio Sajos "Devynbėdžiai", atgimę naujai!
Spektaklis prasideda dar neužgesus šviesoms salėje, kuomet pasigirsta gyvai grojama muzika. Scenos kampe stovi aukštas, susivėlęs jaunuolis ir nepaprastai gražiai groja elektrine gitara. Netoli jo, kiek žemiau, groja kiti muzikantai. Ta gyva muzika taip teigiamai nuteikė, kad netgi žmonių šurmulys nesutrukdė mėgautis ja. Netrukus prasiskleidė uždanga ir pasirodė būrys jaunų ir gyvybingų aktorių, dainuojančių ir sinchroniškai šokančių. Vėliau prasideda pasakojimas apie Devynbėdžių kaimą ir jo gyventojus, kurie kiekvienas yra pristatomi atskirai. Kaimo gyventojų susirinkimo metu seniūnas Daunoras paskelbia, kad rastas berniukas, kurį visi kaimo gyventojai užaugino kartu, vardu Skalnas pripažintas laisvu žmogumi ir jam nebereikės eiti į rekrūtus. Tačiau ilgai netrukus prie Devynbėdžių priplaukia pirklių laivas, pilnas įvairiausių nematytų dalykų, kurie nepaprastai gundo kaimo gyventojus. Nuo to ir prasideda pokyčiai kaime.
Tai istorija apie Skalną, pamestinuką menininką, kuris be muzikos negali gyventi. Jis, būdamas dvasiškai gražus, sutinka pasiaukoti dėl viso kaimo materialinės gerovės, nors pats suvokia, kad tai, dėl ko jo prašo, yra absurdiškas dalykas. Tačiau būdamas įsimylėjęs, jis pasiprašo, kad su juo galėtų vykti ir jo mylimoji, kuri vėliau atsisako šios galimybės. Visa laimė, kad dvasinės vertybės neleidžia dėl materialinio gerbūvio iškeisti žmogaus į gyvulį ir priverčia kaimo gyventojus susimąstyti. O ir pats Skalnas, turėdamas galimybę pakeliauti po pasaulį ir praplėsti savo akiratį, visgi lieka savame kaime. Kaip spektaklyje išsakoma mintis - jau geriau būti pilku akmeniu, bet savo palaukėje.
Šis spektaklis savo prasme yra labai aktualus dabartinei visuomenei. Jame iškeliama materialinio gerbūvio ir dvasinio tobulėjimo priešprieša, kuri priverčia susimąstyti, kas svarbiau: neturėti pinigų, bet būti Žmogumi ar parduoti savo sielą už materialias gerybes? Žvelgiant į dabartines aktualijas, vis dažniau galime išgirsti apie prekybos žmonėmis atvejus dėl noro praturtėti. Taip pat iškeliamas nesveikas noras valdyti kitus, konkuruoti su aplinkiniais, kurie net neįtaria apie tai, puikybė bei nepripažinimas padarius klaidą. Spektaklyje parodoma, kaip pasikeičia žmogus, gavęs nors truputį valdžios ir iki kokio moralinio nuosmukio jis gali atsidurti. Taip pat iškeliama saviraiškos galimybės stoka. Menininkas negali užsiimti savo menu, nes taip yra liepta, o ir aplinkiniai, nors ir trokšdami pasimėgauti menu, bijo paprieštarauti įsakymams.
Prieš eidama į šį spektaklį turėjau nuostatą, kad muzikinis spektaklis bus kažkas neįdomaus ar netgi nuobodaus, tačiau labai klydau. Tai buvo kažkas naujo ir neįprasto teatro scenoje. Labai patiko aktorių energingumas ir empatija į kiekvieną vaidmenį, o ką jau kalbėti apie muziką bei aktorių dainavimą. Nesitikėjau, kad tie jaunieji aktoriai gali taip gerai dainuoti! Likau sužavėta, o kartais netgi pačiai norėjosi prisijungti ir dainuoti kartu (nesvarbu, kad dainų žodžių nemoku). Taip pat norėčiau labai pagirti choreografiją, o ypač, akrobatinius triukus. Tokį efektą padarė! Taip pat ir dekoracijos (jei jas galima taip pavadinti) parinktos tinkamai, nenaudojant jokios pompastikos. Visame spektaklyje nepatiko tik vienas dalykas - bendravimas su publika. Ateinu į teatrą, kad galėčiau atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdu, o ne įsitempus stebėti, ar kas nors nušokęs nuo scenos neužkalbins manęs ar dar blogiau - nusives ant scenos. Manau, kad tokius dalykus vertėtų palikti kitiems renginiams ir kitai publikai, kurios susirinkimo interesai kitokie nei susirinkusiųjų teatre.
Taigi, spektaklis patiko. Maniau, kad tai bus nuobodus vaidinimas su prastai dainuojančiais dar tik būsimais aktoriais, tačiau žiauriai klydau. Viskas buvo nuostabu. Ir šiuos mano žodžius paliudija šauksmingi šauktukai, bylojantys apie išparduotus bilietus, kurie atsirado dar savaitė iki vaidinimo. Sakysite, klystu, bet tiek žmonių klysti negali. Salė buvo tiesiog sausakimša. Rekomenduoju tiems, kurie nori pamatyti kažką naujo ir neįprasto teatro scenoje, pasimėgauti gyvai atliekama muzika bei gyvu dainavimu, kurie nori susipažinti su moderniu teatru, neperlenkiančiu lazdos ir tiems, kurie nori ne tik linksmai praleisti laiką, bet taip pat ir susimąstyti. Nežinau, ar eičiau antrą kartą, nes kai kurie atliekami triukai iš baimės atėmė amą, bet manau, kad ilgainiui pasiilgsiu tos jaunatviškos energijos ir naujų formų.
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite čia
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą