2016 m. sausio 12 d., antradienis

Marko Ravenhilo "Baseinas (be vandens)" arba kas nutinka, kai nori išgirsti seniai negirdėtą tiesą

Nepaprastai šaltas sausio 7-osios vakaras. Termometrų stulpeliai rėksmingai praneša apie žemesnę nei įprasta temperatūrą ir pataria kuo šilčiau apsirengti. Važiuojant teatro link atrodė, kad miesto centre staiga sustojo laikas, o apie gyvybę bylojo tik spalvotomis lemputėmis papuošti kavinių langai. Turbūt ir teatro mėgėjus išgąsdino visą kūną kandžiojantis šaltukas, tačiau ištikimiausieji susirinko. 

Veiksmas prasideda pasakojimu apie grupę menininkų, kurie nuo senų laikų yra draugai. Vienos iš jų vyras miršta, susirgęs vėžiu, tačiau ši liga tuo neapsiriboja - "suėda" iš vidaus ir pačią moterį, kuri apie savo ligą sužino po vyro netekties. Grupė žmonių, vadinantys save draugais, susirenka į krematoriumą atsisveikinti su mirusia drauge, tačiau ten netikėtai (nors ji kadaise ir buvo viena iš tų draugų) pasirodo Ji. Dėl netikėtos draugų nuostabos, Ji ilgai neužsibūna krematoriume, tačiau po kurio laiko, prisiminusi senus laikus, nusprendžia pasikviesti juos į svečius. Viena iš priežasčių - naujas baseinas namuose. Draugai, kartu prisiminę patirtas smagias akimirkas ir ankstyvos jaunystės laikus, padaugina alkoholio ir, Jai ištarus slaptažodį "eikime nuogų maudynių", visi pasileidžia prie baseino. Viskas, atrodo, būtų buvę gerai, jei ne vienas baseino berniuko neapdairus veiksmas. Ir tikroji istorija prasideda skrydžiu virš tų, kuriuos Ji laikė draugais...

Tai spektaklis apie pavydą ir panieką tiems, kurie išdrįsta kelti sparnus virš kolektyvinės sąmonės užvaldytos masės. Žmogus tampa neapykantos objektu, jei nusprendžia būti kitokiu, siekti savų tikslų bei tapti žinomu, turtingu bei įtakingu, o tai prieštarauja tų įsitikinimams, kurie iš gyvenimo nori tik to, ko nori ir visi. Vardan buvimo "kaip visi", žmogus ryžtasi paminti žmogiškumą, meluoti sau ir kitiems, apgaudinėti aplinkinius (šiuo atveju, draugę), mirti iš pavydo, nes tik tokiu būdu jis gali patenkinti savo nepasotinamą ego. 

Šis spektaklis ypatingas ne tik tuo, kad yra pirmą kartą materializuojamas Lietuvos teatro scenoje, bet ir savo originalumo. Jame nėra pagrindinių ar antraeilių vaidmenų. Veikėjai neturi išskirtinių charakterių, o jų asmenybės nėra nuspalvintos įvairiomis spalvomis. Spektaklyje naudojamos minimalios dekoracijos, nors jų efektyvumas labai didelis. Spektaklyje plačiai naudojama judesio teatras, daug akrobatinių judesių, kas tik sustiprina spektaklio mintį. Veikėjai istoriją pasakoja lyg dainuodami pagal muzikinį foną, emocijas - šokdami. Visa istorija kupina tų jausmų, apie kuriuos (turbūt) mes nenorėtume žinoti, nes tai susiję su žmonėmis, kuriuo laikome draugais. Geriausiai šį vaidinimą apibūdina sena, tačiau nepaprastai teisinga frazė - draugą nelaimėje pažinsi. 

Spektakliui rašau stiprų 10/10, nes: labai patiko judesio teatras, kuris kartais buvo iškalbingesnis už tūkstančius žodžių; turbūt dar neteko matyti pjesės, parašytos kolektyvinės sąmonės forma, o tai labai sužavėjo dėl realybės visuomenėje; tai nebuvo lengvas ar "tuščias" spektaklis, kuriame pakanka 10 minučių ir jau žinai, kaip jis baigsis ir koks jo moralas; aktoriai vaidino nuostabiai, nuoširdžiai ir netausodami savęs; jame radau save nuo galvos iki kojų pirštelių. Jame supratau dalykus, kurie man jau ilgą laiką nedavė ramybės, ir tai pagaliau padėjo suprasti, kodėl kai kurie žmonės vienaip ar kitaip pasielgia tam tikrose situacijose. Manau, kad atsakymų gavimas ir traukia mane dar kartą grįžti ir pasinerti į "Baseiną (be vandens)".

Turbūt pirmą kartą nežinau, kam konkrečiai rekomenduočiau pamatyti šį spektaklį. Turbūt visiems. Kiekvienas žiūrovas tampa ne tik istorijos liudininku, bet ir teisėju, perleisdamas viską per savo vertybių prizmę. Tai nėra patogus spektaklis, džiuginantis daugybę žmonių, anaiptol, jis gali nepatikti, o galbūt ir kelti pyktį, nepasitenkinimą neva veltui praleistu laiku teatre, nepaisant to, kad pjesė parašyta kolektyvinės sąmonės forma. Nes tie, kurie apsiriboja visuotine sąmone, to nepripažins,  o tie, kurie išsiskiria iš minios - nenorės pripažinti, kad draugai, kurie jį supa, vis dėlto nėra draugai. Manau, kad kiekvienas, kuris turi pakankamai drąsos pamatyti savo gyvenimą iš šalies, turėtų pamatyti būtent šį vaidinimą. 

Daugiau informacijos apie jį spektaklį rasite ČIA

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą